Stovėk stovėk- be virpėjimo, ąžuole-
Šitokios akys, toksai meistriškumas, Jėzau,
Griebki tvirtai rankomis
Jauną krūtinę, mane, mano būtį ir svają
Pilnai atsiduodu, baltais debesėliais parimusi
Tu- šitokio grožio,
Aš- šitokio amo netekus
Paimk mane stipriai
Giliai ir galingai
Tarsi rasa- liežuvėliai
Šlapi, debesėly užgimę- kur nuodėmei
Atsaką duodu
Paimk paimk- be drebėjimo, sakale-
Šitokios rankos, sparnai, ak, didybė,
Įvesk į mane
Savo daigą ir sėklą
Kad augtų dar vienas pranašas
Tokiam nekaltume
Tokiam žydėjime
Šlapia...
Stovėk ir paimk
O, sakale, ąžuole, Jėzau...
Egzaltuotai, labai ( bet tuo pačiu ir imitacija, nes užsivedus nespėta perskaityti dar kartą ir dar kartą - ir įsijaust iki tobulumo, ir jausmo aštrumo, ir rašybos, ir gramatikos :)) bet bent už simuliaciją to - 4-
nu nu, pasako, nes išsprūsta, o čia gi jau eilėraštį rašai, skaityk pats parašęs, ar išsprūdo, kaip žmonėms išsprūsta kalbant, ar be reikalo vardą Jėzaus minavoji...
bet be to Jėzaus irgi "nei velnias nei gegutė", gal jūs autoriau, dar, kuriam laikui, padėkite į stalčių, kad susigulėtų, o paskui vėl paskaitykite...
niu gi, autoriau(-re) po pseudonimu Merhaba, tavo nurodymai Jėzui (Citata): "Jėzau, Griebki tvirtai rankomis... ... ... "(citatos pabaiga); tavo rašytame tekstuke yra tavo reikalas, bet jau savo ego ir dar ten kieno tai-Jūsų, man tolimi ir tiesiog akli, Jūsų tie marazmai, Merhaba, Merhaba;
čia interpretacija? pagal Šv.Biblijos kūrinį "kaip Marija Jėzų pagimdė?", pas Viktorą Hugo tai pasakyta trumpiau ir simpatiškiau išreiškiant mintį, kad "be nekaltybės praradimo motinystė neįmanoma" (nebent ji įgyvendinama per Cezario pjūvį (galėjo dar pridėt-Viktoras Hugo gatvės filosofo lūpomis) būtų buvę tiksliau;
pas jus tas tai ne - kaip kokie "Vėl gegužio žiedai" :D