Kailiniai

Man patinka vaikščioti mažame miestelyje. Žmonės čia kitokie, tikresni.
Ryte pamačiau vieną moteri. Kailiniai prabangus, blizgantys, kelnės blizgančios ir net batų užkulniai blizgantys. Moteris buvo juodai blizganti. Ir išdidi.
Teko man šiek tiek paėjėti šalia tos išdidžios moters su puikiais kailiniais. Šalia jos žingsniavo vyras. Paprastas pusamžis vyras. Šiek tiek palinkęs į priekį ir užsivilkęs gerą, odinę, ne naują striukę, tokią, kurias vyresni vyrai perka „visam gyvenimui“.
Prasilenkdama dar karta žvilgtelėjau į šią porą. Žiūriu, vyras šypsosi - paprastai, nuoširdžiai. Šypsosi taip, lyg būtų laimingas. Išdidi moteris juodais kailiniais ir paprastas laimngas vyras.
Žinote, nejučiom nusišypsojau ir aš. Vis dėlto, moteris puošia vyrą. Šalia gražios moters vyras atrodo gerai, o moterį puošia jaunystė arba... kailiniai.
P. S. Mačiau ir moterį be kailinių. Ir jos vyrą. Pabalusios, paklaikusios akys... Vyras sukinėjasi i šalis, nesuprasdamas ko ji nori. Ji nesugeba paaiškint, nes vyras turi suprast viską iš paklaikusių moters akių. Moteris čiumpa pirkinių pilnus krepšius ir sparčiai nužingsniuoja pirmyn. Vyras, išlaikydamas saugų atstumą, binzena iš paskos.
Kailinius, kailinius nupirk moteriai ir galėsi laimingas eiti šalia!