Miško ramybė

Tyloj nurimęs miškas saldžiai snaudžia,
Patiesęs sniego patalus purius,
Net vėjas drumst ramybės jam nedrįsta,
Suklusęs žvalgos pro pušų spyglius.

Bet štai, staiga, praliuoksi voveraitė,
Sustoja, klauso miško tyloje,
Nurimus, kad nėra jai ko bijoti,
Kamienu skuodžia – tai vikri kokia!

Lengvi žingsneliai šios grakščios gražuolės
Netrikdo miško snaudulio ramaus,
Ji šuolį akrobato staigiai daro,
Ir jau - kitam medy – ei, lik sveika!

Lyg pasakoj po mišką tyliai vaikštau,
Matau jo sapną meno apsupty,
Jo baltas grožis, išdidžiai parimęs,
Man tyliai šnabžda... kaip ramu širdy.