Lauryno raidynas 3 dalis. Buvęs kapitonas

Kitą pamoką - iš lėto –
Iškulniuoja iš tualeto.
Ir koridoriuj – siaubinga! -
Jis direktorių sutinka.

Bet ne piktą šiandien – smagų –
- Aš turiu naujienų, - sako, -
Mūsų futbolo komanda
Gero vardo nepraranda!

Jie kitoj mokykloj žaidė
Ir varžovą vėl suraitė!
Pranešė telefonu,
Kad laimėjo: dešimt-du.

Pasakyk parėjęs klasei,
Kad mūsiškiai kovės drąsiai.
Ir, kad už žaidimą gerą
Juos sutiksime kaip dera.

Iškilmingai aktų salėj
Jiems bus įteikti medaliai...
Na, o tau – garbė tebus –
Pristatyt rezultatus!

Juk tu – buvęs kapitonas...
Tik kodėl tu toks raudonas?
Bet Laurynas greit nubėgo
Ir nebeatsakė nieko...

Jis bijojo prasižioti,
Kad neimtų vėl skaičiuoti...
Trokšta iš visos širdies
Būti sveikas, kai kalbės.

Nors Laurynas susiraukęs,
Pergale mokyklos džiaugias.
Tik truputį pavydu,
Kad nesužaidė kartu...     

Juk nuo pat pirmosios klasės
Jis komandoje - pirmasis.
Gindavo dažnai vartus,
Kas gi kitas toks vikrus?!

Galva taip smūgiuot, kaip jis 
Negeba joks mokinys! 
Ech, tiktai dabar supranta -
Buvo jų - šauni komanda!

Pergalių kiek iškovota!
Turi taurę paauksuotą.
O už mačą, regis, šeštą
Gavo pagyrimo raštą.

O tada... Kažkaip iš lėto…
Vis dažniau prie interneto…
Čia žaidimai, čia draugai –
Sėdi, rodos, neilgai…

O vėliau jau – lyg prikaltas.
Treniruotis oras šaltas!
„Jei praleisiu kokį kartą,
Jaudintis tikrai neverta! “

Treneris telefonu:
„Ar ateisi? “ „Aš sergu! ”
„Ketvirtadienį rungtynės! “
„Tai kad pirštas man ištinęs... “

Taip išėjo iš komandos...
Vartuose dabar – toks Mantas.
Kitas jau ir kapitonas –
Lukos bendraklasis Jonas.