Rašyk
Eilės (72441)
Fantastika (2181)
Esė (1688)
Proza (10369)
Vaikams (2462)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Atviruoge iš nebaigtųjų laiško,
dangaus ir žemės vaike,
kiek jau prabėgo basakojo laiko -
ties antakio lanku duobė įsmego.
Kai medžių lapai baigė megzti,
mesti skraistę,
boružių vyzdžiais veidą išsopėjo.
Ir saulės strazdanas voratinkliais apraizgė.

Bet tik akimirkai, atodūsiui,
akivaruose susilaiko syvai,
ir vaiko sapnas išskrenda drugiu.
Iš naujo šėmą rūką kinko laikas
ir kaip nebūta vakaro randų.

2015-02-02 20:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-03 06:47
tictac_it
Nupieštas pūvantis lavonėlis, taip ... bet viskas kartojasi (pabaigos optimistinė gaidelė) 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-03 00:05
gunta
/akiduobėse skysčiai susilaiko/ -> /drėgmė akiduobėse susilaiko/ - na, nesusigeria, telkšo duobėse, kaip ant molinio dugno, neišgaruoja) skysčiai, neatrodo ašaros, daugiau mišinys įvairiausių išskyrų sudarančių skysčius. geriau drėgmė (skysčiai, man, labai neišskrenta iš konteksto- ašaros - bet negerai, trikdo. o ir ritmika nepasižeistų.) keisčiau tą eilutę taip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-02 20:57
TomKomPotas
akiduobių skysčiai krenta iš konteksto ir bendros kūrinėlio nuotaikos (: šiaip, man patiko 4-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą