spirit

atskiesta spiritu šita tyla
prikalti batai vėl prie sienos
ilgam užtruksiu čia
visi mišrūnai norim būti vilkais
apšepusi barzda
draskom tylą vakarais
kas antras mūsų čia
nesukim veidrodžių į dangų
nes tuoj užtrauks marška
girtas duobkasys
jo palaimos mums gana
iš nosių baigs tekėti sielos
jų degantys lašai
padėki galvą jei pakėliai
vilku nepatapai
sukąski vokus
sustauki
kai malda tik sapnai
suprasim jei prispaudė
svyrantys pečiai
turi dar laiko
atsigauki
nors sninga jau lava
lava ištirpdo veidą
nubėga kasa per skruostą
nėra kam pasiguosti
nors kas antras mūsų čia
nors štilis
bėk į uostą
priglausime tave
spirito bala jau išgaravo
atčiaupki vokus
eime