rašyk.lt: Kūriniai / Felicija Iva / Tiesos sakymas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-01-27 20:16

alina valan

Arba išmintis, arba abejingumas...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-01-27 15:39

Danė

klaidos yra žmogiškos, o pykčiai jau nežmogiški?- sutinku su šiuo teiginiu, nes nėra tokių, kurie nedarytų klaidų ir šventieji jas padaro, o po to patenka į bibliją

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-01-27 12:04

juozupukas

...šis pasaulis tūkstantmečių tūkstantmečius ieško tiesos ir jos neranda, todėl daug kas susikuria savo tiesas ir tariasi esą išsilaisvinę... Tačiau tebelieka neaišku, kas ir nuo ko išsilaisvina? Ir kam viso to reikia? Tiesa, Laisvė, Nepriklausomybė, Demokratija (ypač daugiapartinė)... Kieno, kam, kada?... Juk tai sinonimai. Kam juos kartoti? Geriau palikti prozaiškai filosofijai, nes tam nesurastas atsakymas ir šis pateikiamas eilėraštis jokių atsakymų nesuranda, tik kartoja beprasmius žodžius. Kodėl klaidos yra žmogiškos, o pykčiai jau nežmogiški? Visi žmogaus elgsenos pasireiškimai yra žmogiški patinka tai jums ar ne? Ir jokio čia tiesos sakymo neradau ir neišgirdau nei poetiškoje, nei prozaiškoje amplitudėje...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-01-27 09:39

regita

Jūs teisi - tiesa išlaisvina.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-01-27 08:41

Lina D

Geras bruožas, miela Felicija, nemokėti pykti... Stiprybės Jums...

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-01-27 08:14

Felicija Iva

Gerbiami komentatoriai,

prašau nereaguoti į Giuntos aršius ir įkyrius monologus po mano kūriniais. Teko nepažangiems studentams ir neigiamą pažymį parašyti. Mtyt, buvau teisi, jei iki šiol žmogus nesuprato esminių dalykų.
Palinkėkime jai to, ko jai reikia nusiraminimui, o mums visiems - gražių kūrybinių idėjų.
Šviesių kelių Jums, mielieji.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2015-01-27 00:00

gunta

daug priekaištaujat- tai taip ir jaučiatės... ;) atrask tą tiesą (kad daug priekaištaujat) paskui atrask priežastį "kodėl taip norisi priekaištauti- kodėl taip darote" ir išsilaisvinsite- žinoma; pakeitusi save, tiksliau tą dalyką savyje, (patapusi nebepriekaištaujančia, be nurodinėjimų) patapsite laisvesnė (bent jau nuo to dvasinio diskomforto kurį čia aprašėte...
Pasaulyje yra masė (aibė) dalykų, kuriuos sunku aprėpti- žiūrėt į viską ir suvokt, tai žiūrima į ten kur dėmesys susikaupia, pas jus į Priekaištus pasaulyje - reiškia pati priekaištaujate.

nepriimu šio jūsų teksto, kaip eilėraščio, tik kaip jūsų asmeninį dienoraštinį įrašą, net ne literatūrinį. TAČIAU,
kaip literatūrinę atkarpą priimčiau, jei tekstas būtų kokio nors,iš romano, lyrinio herojaus (gal net ne pagrindinio romane herojaus) monologas, ar pasakojimas kitam herojui,ar tiesiog romane dienoraščio skiautelė - tada; na dabar - ne.

o mechanizmas toksai- slegia tai į ką fokusuojasi dėmesys,o dėmesys fokusuojasi į tai,kas yra jumyse- tai priekaištai; pradėkit ieškoti jų prigimties,tų priekaištų, reikia psichoanalitiko...
visa tai atradusi, ir panaikinusi-išsilaisvinsite.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)