Likimo vingiai-
banalu...
bet skamba
tarsi iš pasakų senolių
iš žilovės, karšenų
kur atminimai sueiliuoti
gyvenimo kelius apipina
ir meilę
ir sveikatą...
nesibodi
ir tų, po kryžiais tysančių
kelius krauju kur šėrė
ech.. tvok
su pagaliu man...
per kramulkę,
kad atminimą saugočiau
ne tą, babyčių pagimdytą
bet šį tikrą,
kursai tarsi Šventoji Marija
bekaltis prasidėjo
po stalu
po užgertuvių
ir lažybų
nekaltai užgimė,
bet gyvas.
Su emocija, su prieskoniu.
Stipriu kvapu.
Ech...
Gyvas.


Merhaba








