Meškos valdos

Ėjo lapė per giraitę
Ir sutiko mešką,
Ta meška kad užriaumojo –
Lapei kaulai braška.

- Ei, tu meška, ko riaumoji,
Lyg griaustinio aidas?
Gąsdini čia pakeleivius...
Ją išgirdo šeškas.

Greit pribėgo jis prie lapės,
Klausia: - Kas čia vyksta?
O meška, nasrus iššiepus:
- Urr urr urr! – vėl pyksta.

- Valkiojas čia kas netingi
Po giraitę mano!
Privati valda – ar matot?
Užrašas prie kelio!

- Tai gražiausia! Ką daryti?
Kaip namus pasiekti?
Lapė su šešku nuliūdo:
- Ką pagalbon kviesti?

Sulėkė žvėreliai miško,
Klegesys pasklido:
- Kas per dyvai, kas per dyvai!?
Juk giraitė miško!

Surengė žvėreliai teismą –
Vienbalsiai nusprendė,
Kad giraitė jiems priklauso,
O ne vienai meškai.

Na, o savavalei meškai,
Pamoka naudinga –
Nevalia mažuosius skriausti –
Teks dalia gėdinga.