Pasakaitė iš dugno

užkibau už žiaunos vos tik kryptelėjau į tavo blizgės pusę
kai bandėm prasilenk skirtingomis kryptimis ir požiūriais
it mažas vaikas štai sakau žiūrėkit ji plaukia iriasi alkūnėmis
stukteliu draugams į pašones it apdujęs kartoju „Ji plaukia“
krypuodama stamantriais klubais it bortais it laivė ji plaukia
mano širdis uždainuoja ir bangos imasi gaudyt jos ryšio dažnius
nors ir sako draugai jos per siauras vidinių slinkčių diapazonas
jau lunatikuoju it durnaropių užrijęs klampiame fatališkos moters sapne
viską atiduosiu tik po to pagalvosiu kai bankrutuosiu
amore bancarotta principessa jausmų katastrofa
svajonių fiasko bancarotta principessa bancarotta
daužau į stalą kumščiu bukai it koks kašalotas –
like sperm-whale bičiulis dar akcentuoja neva ar tau nesakiau
trankausi dabar o tada toks piano piano auksinė žuvelė
mur-mur murkeno ji savo lipido diktuojamus norus
pildžiau juos savo stebuklinga lazdele netikra
ji kvatojos o aš prakaitavau markiziškai desadiškai
iš principessos velnius lauk variau kaip tik norėjo
kol  jablinkšt kažkas man per galvą
tik pyst antru lazdos galu atkerėjo
iš raganos šluotkočio vaidmens kaip paaiškėjo
iš burtų
vėl žuvimi į bangas niurkt į dugną
nuo bortų
nušokau
(tikiuosi dar ne nuo proto)
na ir užkibęs buvau sau galvoju gerai kad sugriebti tik spėjau
statinę portveino ramu čia dabar man dugne kai taip blaškos
dar viršuje sūkuriuos irgi verpetuos kiti personažai
o aš dar netoks jau ir senas jūreivis girdžiu jūra vėl šaukia mane
tik atsikvėpti man reikia
ir vėl jo-cho-cho ū-lia-lia
gal pavyks nuplėšt Karalaitei apykakles rauktines
korsetus sijonus ir visus blizgučius
pamatysime tai galbūt tik kitoje dalyje serialo
jei su visam neišjungsiu žydrojo ekrano
tu kvatosi aš badysiu tave
pirštais rodysim vienas į kitą
tik chi-chi ir cha-cha
Karalienė nuoga ir nuogas Karalius toks pats su pačia
chi-chi ir cha-cha...

jei tik tokia perspektyva mano draugai
tai trauk ją velniai aš lieku čia savo dugne
kaip koks ūsuotas katažuvis gal net pamėgsiu plaukioti vienas
kaip šamas išminčius šypsosiu į žilą sau ūsą:
et bet žilė barzdon žiū velnias jau uodegon

bijau vis viena pasakom tikėsiu kaip tai darė Radauskas
nors ir kreivai nors ir skersom į pasakas
vis žiūrėsiu it vilkas į mišką
nors ir ne vieną prarijęs jau ašaką tfiu-tfiu-tfiu
triskart apspjovęs blizgę metu
ant kabliukų pamovęs dar riebių pažadų
jo-cho-cho ū-lia-lia