Ir vėlei melas
Maną rimtį drumsčia...
Nebesuvaldoma minčių tėkmė
Išsivadavusi iš rūpesčių verpeto-
Tave aš priimu kaskart
Doru žmogum.
Nereikia teisintis-
Tava būtis be teismo.
Išsirenka žodžius
Ir nerimu širdy
Pasklis po kūną
Žeidžiantys žmogaus tylenio
Ne išmintim,
Išminti vieškeliai melu.