atotrūkis

kiek manęs čia belikę -
pasibarsčius ant kelio druska,
išnešiota po kruopelytę
svetimpadžių padų klasta.

nesustoju pažvelgti į saulę
virš barokinių miesto stogų,
pasitelkusi saviapgaulę
nepailsdama vėjus renku.

net jei kūnas sustoja apglėbtas
lekia šuoliais metriniais mintis
ir pajusti jau nepajėgiu
kiek sunki tau galva ant peties.

neraudoki - čia šitoks pasaulis
virš barokinio miesto stogų,
pabandykim sustoti į saulę
lyg iš naujo nubusti kartu.