Laikas

Žiemos naktis galuojasi viltim

Pro ją prabėga ilgas jausmų takas.

Vis lyja danguje žvaigždžių smiltim

Ir nelaimingas mėnuo nuošalėje plakas.


Nustebus laiko nešama skvarba

Naktis parodo baikštų savo veidą.

Ir apsigobusi balta skranda

Ją išgena diena – tarytum plaukia.


Pašėlusios laiko tėkmės skara

Sušaldo žmonių širdis, tarsi ledas.

Ir nežinia, ar kada bus sava


Ar taip ir liks nesuprasta... Praradus.