Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







„Didžiausias kalėjimas – mūsų mastymas, esantis visiško egoizmo valdžioje. “

Pažvelgę į gamtą matome, kad visiems gamtos lygmenims būdingas vienas siekis – pusiausvyros siekis, kurį galima pavadinti noru patirti pusiausvyros teikiamą malonumą. Pusiausvyros būsenos siekis – esminė gamtos funkcija, stebima visoje gamtos įvairovėje, kuri yra vienintelė judėjimo priežastis.

Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta šią gamtos programos funkciją vykdo automatiškai, neturėdama pasirinkimo. Akmuo tiesiausiu keliu krenta ant žemės, kurioje randa atramos reakcijos ir sunkio jėgos pusiausvyrą, augalai moka pasidalinti teritoriją taip, kad joje augtų tai aplinkai visos reikalingos rūšys, reikalingomis proporcijomis, pasisotinęs liūtas ilsisi saulės atokaitoje net ir supamas tūkstančio antilopių, nesiekdamas jų prisipjauti vien tik tam, kad jaustų pranašumą prieš kaimyną. Kiekvienas gyvūnas tenkinasi savo šeima, jai pakankama teritorija, natūralių būtinųjų poreikių sąlygojamais apribojimais. Todėl šiems lygmenims nebūdinga griaunančioji jėga.

Tačiau žmogiškajame lygmenyje poreikių smailė staiga pašoka virš būtinybės ribos. Žmogui jau nesvarbu ką jis turi, ar turi pakankamai savo normalaus gyvenimo poreikiams tenkinti, jam jau svarbu ką ir kiek turi savo artimųjų atžvilgiu, svarbu vyrauti, turėti daugiau ir geriau už kitus. Šis poreikių „viršsvoris“ žmoguje veikia kaip neigiama, griaunanti jėga visos aplinkos ir paties žmogaus atžvilgiu. Be to, ji auga, o su ja kartu ir tendencija viską aplinkui naikinti tik tam, kad būtų gerai tik man, kad bet kokia kaina vyrautų mano „Aš“.

Žmogui iš prigimties neduota gėrio jėga, nebūdingas vienybės siekis, išskyrus egoistinę vienybę, skirtą kolektyviai nugalėti kitą kolektyvą, būti pranašesniems, viešpatauti kitiems. Žmogus visada siekia asmeninės naudos, asmeninės sėkmės kitų sąskaita, net jei tai būtų jų gyvybės kaina.

Gamtoje rūšys, skirtingai nuo žmogaus, neturi egoistinių pretenzijų viena kitai, ir nors minta kitomis rūšimis, bet tik tek, kiek tai reikalauja natūrali gyvenimo būtinybe, ir ne daugiau, nėra naikinimo dėl neapykantos ir panašiai. Tačiau žmogaus perteklinis ego nerimsta ne tik kol kitiems geriau, bet ir kol jam nėra geriau už visus – jis nori kad būtu gerai tik jam.

Jį graužia pavydas, aistra, puikybė, neapykanta, valdžios troškimas – negatyvi individuali jėga. Negatyvi todėl, kad ji skatina tarpusavio konfrontaciją – jau ne dėl duonos kasdieninės, ne dėl gyvenimui reikalingos būtinybės, kaip gyvūnų pasaulyje.

Ši jėga niekuo neribota. Kiekvienas norėtų kad kiti tarnautų tik jam, ir jeigu šią savybę matome tik kituose, tai tik dėl to, kad ji reiškia pretenzijas esantiems arčiau šio troškimo realizacijos, turintiems daugiau turto, valdžios, žinių. Egoizmo pretenzijos panašios į priekyje bėgantį vagį, šaukiantį „Laikykite vagį! ”, kad niekas nesuprastų kas yra tikrasis vagis. Matome, kad garsiausiai skundžiasi kaltieji.

Matant visa tai, kyla natūralus klausimas, nejaugi Gamta, sutverdama žmogų paskutinį, talpinantį savyje visus jam paruoštus gamtos lygmenis, suklydo, pritrūko jai meistriškumo, išmanymo, žinių. Ar logiška taip galvoti apie aukščiausią, visą realybę kuriančią ir valdančią Gamtos jėgą? O jeigu ne, tai kuo kaltas drabužis, kurį tokį pasiuvo siuvėjas? Kodėl gaunasi taip, kad aukščiausiame gamtos lygmenyje atsiranda ypatinga būtybė – šio pasaulio žmogus, kuriame progresuoja vien negatyvi jėga, ir kam ji tada skirta?

Skirtingai nuo gyvūnų, mes neturime įgimtos pozityvios jėgos, kuri ribotų mūsų egoizmą. Kita vertus, žmogui skirta visko išmokti pačiam: išmokti vaikščioti, kalbėti, rengtis, gaminti maistą, dirbti, žaisti, bendrauti, ir t. t. Pozityvią jėgą, kuri galėtų riboti ir atsverti įgimtą negatyvią, žmogui taip pat palikta pasidaryti pačiam.

Tą beprotišką „Gauso varpo“ pasvyrimą į kairę, į negatyvią – atskirties pusę, turime išmokti kompensuoti pozityvia, vienijimosi, vienybės jėga. Tai nereiškia kad turime naikinti mums duotą prigimtinę egoizmo jėgą, mums reikalinga būtent pusiausvyra – neturi būti disbalanso nei į vieną, nei į kitą pusę.

Gamtos jėgų veikimas, jų raida Visatoje, Žemėje, visada nukreipta į pusiausvyros siekį, liudija, kad mums trūksta pozityvios vienijančios jėgos, kurią, sąmoningais savo veiksmais, pastangomis, turime sužadinti, generuoti patys. Mano norams, protui, pajutimui reikalinga atsvara, papildymas, kompensacija – pasekmė reikalauja ryšio su priežastimi.

Todėl pirmiausia reikia ištaisyti mūsų požiūrį, elgseną, mūsų širdį, esančią visiško egoizmo valdžioje. Ją reikia papildyti gerąja dalimi, turime ištaisyti savo mastymą, elgesio kriterijus, požiūrį į dalykus, visus, kuriuos jaučiame, visus, į kuriuos reaguojame.

Paradoksas yra tas, kad neribotas egoizmas mus uždaro nuo gamtos pajutimo, ir dėl to jaučiame tik minimalią realybės dalelę, esame nuolatos uždaryti savo egoistiniame požiūryje į gyvenimą, išorėje nieko nesuvokiame, į viską žiūrime per asmeninės naudos prizmę, o

egoizmo pažabojimas pozityvia, mus vienijančia jėga – atvirkščiai, atskleidžia mums į begalybę besidriekiančius paslėptos nuo mūsų realybės horizontus.

Tik išėję į išorę, išsivadavę iš egoizmo gniaužtų, galime pamatyti neiškraipytą gamtos vaizdą, pajusti visą pasaulį, kuris visas skirtas mums, mūsų pažinimui, brandai, tobulumui, pamatyti kas vyksta už penkių jutimo organų ribų, kitapus jutimo organus praplečiančių prietaisų riboto diapazono – pajusti Gamtą tokią, kokia Ji yra.

Tai skirta mums, tam esame gimę, ir turėsime šito, anksčiau ar vėliau, pasiekti visi, bet galimi du keliai: padaryti tai sąmoningai, prasmingai ir žaismingai – einant šviesos keliu, arba „gamtos lazdų“ varomiems, patiriant visas įmanomas katastrofas, blogybes, kančias – einant kančios keliu. Tai palikta mūsų pasirinkimo laisvei.

Vincas Andriušis
2015-01-14 08:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-02-11 23:27
Marquise
Sakyčiau, kad idėja pristatyta ir perteikta gana neblogai, tačiau koją kiša "pamokslininko" kalbėjimo maniera. Gal nepakenktų paieškoti daugiau spalvų savo rašymo stiliui.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-01-14 11:53
gunta
Rinkimo klaida:
Ir pasirinkimą jie turi, tą patį kaip ir žmogaus gyvybės forma, tačiau jie savo smegenų modelyje neturi varžtelio,kuris daro pasirinkimą- todėl ir nesirenka, o tik atlieka instinktus taip palaikydami amžiną judėjimą,kuris stovi (laikosi-remiasi-vyksta), ant harmonijos dėsnio;
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-01-14 11:48
gunta
Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta šią gamtos programos funkciją vykdo automatiškai, neturėdama pasirinkimo. , – taip, augalai, gyvūnai daro egzistenciją - jie išpildo sudėtus savyje gamtos instinktus; Žmogus irgi daro tą patį, žmogus gamtos dalis, jį sutvėrė gamta, tik jis skiriasi nuo kitų gyvybės formų tuo, kad išpildydamas instinktus, dar suvokia save, o suvokdamas save, jis instinktų programos veikime galvoja, kaip padaryti dar geriau, vienai gamtos formai - ŽMOGUI, nes jis žmogus; darydamas sau geriau, nei yra, jis pažeidžia gamtoje balansą, bet ne perpetuum mobile, nes dėsniai išlieka tie patys- jei nukirsi galvą,nebeprisiūsi, arba, nors ją prisiūsi gyvenimas to kūno jau baigtas. Jei žmogus, savo veikla sunaikins žemės planetą - judėjimas nesustos- planetos suksis kaip ir sukosi, apie šviesulį, ir t.t. Netiesa, kad negyvoji gamta, ir gyvoji gamta-augalai, gyvūnai, siekia pusiausvyros, jie tik pusiausvyrą  nesąmoningai palaiko, išpildydami juose sudėtus (esančius) instinktus, ir nieko toje gamtoje nekeisdami sąmoningai (evoliucija vyksta taip pat.). Tad visa kita gyvoji gamta (išskyrus žmogų-aukščiausią gyvybės formos pakopą, gyvosios gamtos) neieško; O pasirinkimas yra tas pats gyvojoje gamtoje, visoms gyvybės formoms,ir medžiui,ir infuzorijai, ir žmogui, ir paukščiui; Visiems saulė pateka ir nusileidžia, o žemė sukasi tuo pačiu greičiu visiems; taip, kad Visi turi tą patį pasirinkimą, kaip ir žmogus, bet jie nesirenka, o tik išpildo instinktus, nors pasirinkimas tas pats- saulė visiems šviečia vienodai, ir lakštingalai ir infuzorijai... ir žmogui. Ir pasirinkimą jie turi, tą patį kaip ir žmogaus gyvybės forma, [u]tačiau jie savo smegenų modelyje neturi varžtelio,kuris daro pasirinkimą[/b]- todėl ir nesirenka, o tik atlieka instinktus taip palaikydami amžiną judėjimą,kuris stovo ant harmonijos dėsnio;
Jei turėtų tokį varžtelį kurmis, tai jis darytų planetą pagal kurmišką gyvenimo būdą,kas geriau kurmiui,  tarnaudamas savo instinktams; dabar jis nesiekia gėrio-tai gyvybės formai, o tik išpildo instinktus, taip nepažeisdamas gamtoje balanso. Jie neturi varžtelio,kuris suvokia save kaip atskirą gamtoje dalį, ir daro pasirinkimus; tačiau pasirinkimas visiems vienodas-saulė teka ir leidžiasi visiems vienodai, o prie minus (pagal Celsijaus sudarytą skalę) vanduo virsta ledu ir Afrikoje ir Lietuvoje Uždarė žiurkę laboratorijoje, nedidelėje erdvėje, ir ten tarp visokių daiktų buvo malonumo pedalas, kurį ji užkliudė. (tas pedalas buvo sujungtas su jos smegenyse esančiais centrais, ir jį nuspaudus,ji jautė tik malonumą, nes buvo dirginami tie centrai, kurie atsakingi už malonumą.) kai ji aptiko tą pedalą,tai nieko daugiau nedarė, nei valgė,nei gėrė,tik mynė tą pedalą iki pilno išsekimo. bet ji nesukurs tokio pedalo,o žmogus?.. Žmogus daro pinigus taip, kaip žiurkė mina tą pedalą; bet koksai atradimas yra nukreipiamas savo pritaikyme "kaip iš to padaryti pinigus."  jei pritaikyti neina, tas atradimas skaitomas beverčiu. Bet jis savo veikla- pažeidžia balansą; Tai vyksta ne dėl to, kad kalti pinigai, pinigai geras dalykas, tai mainai, pakeisti mainai, tačiau juos darydamas žmogus ima daugiau, nei reikia; Kaltas žemas sąmonės lygmuo.
pagonybė nemokė imti daugiau,nei reikia; neiššaudyti daugiau žvėrių,nei reikia pramisti; Gerbti gamtą,jos jėgas, ir saulę dievą.

Kiekvienas gyvūnas tenkinasi savo šeima, jai pakankama teritorija, natūralių būtinųjų poreikių sąlygojamais apribojimais. Todėl šiems lygmenims nebūdinga griaunančioji jėga. - nejaugi,o utėlės, vėžys (onkologinė ląstelė- tai gyvybė, gyvybės formos...)


Akmuo tiesiausiu keliu krenta ant žemės, kurioje randa atramos reakcijos ir sunkio jėgos pusiausvyrą, --- jis neieško (pamąstyk apie pasakei - akmuo RANDA)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-01-14 10:02
Šnekorius
Marksizmo ir darvinizmo sintezė. ŽMogiškumas tik perspektyvoje. Autorius labia pesimistiškai nusiteikęs. Žmonės jam vos ne kanibalai. Taip anaiptol nėra. Na, parašysiu 3, nors iki tikros esė dar trūksta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą