Vėl dega atminimų laužai,
Šaltas vėjas jų pelenus draiko,
Skausmo ašara spindi aky,
Per mažai buvo skirta JIEMS laiko.
Lašas kraujo ne vienas brangus
Laistė priešų ištryptą žemę,
Žodis LAISVĖ, lig skausmo saldus, -
Buvo vertas viso GYVENIMO.
Te rusens amžinoji ugnis,
Žvakės uždegtos tiems, kas mus gynė.
Plazda vėliavos, gaudžia varpai,
Atminimų veiduos - gilios žymės.
O mane, priešingai nei GUntą, jaudina, nors ir mane asmeniškai negynė niekas, nes nabuvo kada galvoti apie individualybes. Jie gynė Lietuvą. Gal mirdami jie mate ateityje ją kiek kitokią, tačiau aukojosi. IR ne jų, o mūsų reikalas daryti taip, kad Lietuva klestėtų, kad visiems joje būtų gera. Šiandien sausio 13, tad negaliu rašyt mažiau nei 5
manęs žinok niekas niekada negynė. nu ir?.. aš neprašiau, kad kas nors mane gintų. visi gyvena ir gyvena kaip išmano. pirmiausiai giname savo pažiūras, taip?.. parodyk laisvus, jie taip visi nuo pinigų priklausomi- kaip narkomanai nuo narkotikų.
eilėraštis- žinai,perskaičiau ir pamiršau.banalus, tuščia banali demagogija- nes jie visi tie tekstai vieno veido- perskaičiau ir pamiršau. eilėraštis,bet nemanau,kad tema jaudina;nebūtų 1000 antrininkų- visų tas pats veidas.