Rodos – šiandien viskas gerai.
Už lango mirksta balose žieminiai lietūs.
Nejaugi Tu nesupratai,
Kad dėl Tavęs nebegaliu stovėti vietoj...
Šią dieną pakeitė tamsa.
Bandau surinkt – išsibarsčiusią jausmus dalelėm...
Gal negerai, kad vien Tave
Regiu akyse – lyg mozaiką aš krisleliais...
Gerai – pamesi vos suradęs.
Galėsi džiaugtis vienatve sėkmingai vėl,
Išeisiu – net neatsigręžus,
Palikdama už nugaros visus „kodėl“...
Pradžia stipresnė, pabaiga atrodo šiek tiek girdėta, ne labai man čia tinka tas pagrasymas "galėsi džiaugtis vienatve sėkmingai vėl", šiek tiek per daug šiame kūrinėlyje tos įsižeidusios ir nusivylusios moters.
Panelė „G“ yra reabilituota propesorė – ir labai malonu,kad Padeda susigaudyti kas rašo blogai ir kas patenkinamai. Už ką mes didžiai dėkingi ir linkim tolimesnio atkaklumo šiame sunkiame, bet kilmingam darbe ….
taip taip išraiškos priemonės yra METAFOROS, ĮVAIZDŽIAI, gretinimai (jūsų pasirinkti.)
pavyzdžiui, norite pasakyti kad pavargote, o kaip pavargote:
"pavargau, kaip šuo"
"pavargau, kaip arklys"
"pavargau, kaip beržas, visą naktį visą dieną vėjui pūtus, linkęs linkęs, visą naktį visą dieną dirbęs dirbęs, bet vis stoviu"
žiūrėk, kiek daug pavargimų, jie visi skirtingi.
o jums kokį išreikšti reikia? pavargimą;
tai va tie trys variantai, jau išraiškos priemonės. "arklys, šuo, beržas," ;)
"pavargau, kaip maksimos pardavėja Kalėdų ir naujųjų metų dienomis - negaliu matyt žmonių, geriau einu į zoologijos parką, pailsėsiu..."
matai,dar kitoksai pavargimas. (o kokio reikia, tai jau žiūri,ką nori išreikšti,ir kokia priemonė tai išreikštų geriau, plius pasistengi, kad ji nebūtų labai jau nuspėjama...
"Pavargus, kaip gimdyvė pirmagimius dvynukus pagimdžius - prišliaužusi apklostė, savo skepetą nuo pečių nusiėmusi, miegantį jau, ką tik išgelbėtą skendusį, ir šypsosi..."
matote dar vienas pavargimas, vėl kitoksai, o visi KAIP, tai gretinimo formate išraiškos priemonės nusakyti pavargimui; žiūrint ką nori pasakyti, kokio tau tavo kūrinyje reikia; Na žiūrėk į kontekstą;
paskaitykite bitelės paskutinį eilėraštį, tai ten pavyzdys, visi įvaizdžiai nuspėjami- tai banalios (nuvalkiotos išraiškos priemonės, nuspėjamos; tada jau geriau eiti į žiemą pažiūrėti, nei skaityti tą eilėraštį."
Ačiū Jums :). Ačiū, Dane ;).
Ačiū, Gunta, esu smalsi - ir dar vis klausinėsiu Jus :). Vis įsiskaitau į Jūsų komentarus... Ką turite mintyje - išraiškos priemonės?
Jūs kalbate apie tai?
Meninės raiškos priemonės – meninio teksto (kūrinio) kalbos raiškos, stiliaus ir poetikos elementai, kurie padeda išreikšti kūrinio idėją, atskleisti veikėjų charakterius, jų poelgių motyvaciją, jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukurti tam tikrą atmosferą ar atspindėti lyrinio subjekto vidines būsenas.
turite pradėti skirti kas yra dienoraštis asmeninio pobūdžio o kas literatūrinis tekstas. kodėl norite rašyti apie idealų, rašykite apie ne idealų; "Verkšlenantis gundytojas" (tai KONTEKSTAS- ašis-esmė, apie neidealų, o jūs būtinai norite jį parodyti idealiu? juk jis toksai nėra, vargina savo ašaromis kitą herojų, ne?) na paskaitykite, tai nereikia apie idealų, bet įvardinkite, jūs gi autorius kuris kuria neidealų lyrinį herojų - ir kūrinys jau įdomesnis, ir ne dienoraštinis, bet išraiškos priemonėmis, dar blankus. ;)
išraiška mintį plėtojant labai blanki. tik pirmos dvi eilutės dėl išraiškos kiek geresnės, tikrai neblogos išraiška savo;
tai neik į mišką, daryk aukso pjūvį- atramos taškas ant ko viskas stovi (pusiausvyroje) ir yra esmė.
sudedi akmenėlius vieną ant kito ir jie laikosi- yra vienas taškas, praeinantis pro visus toje pačioje vietoje kaip ašis ant kurios jie visi sumauti - tai esmė ta vieta, kur tas taškas (ta ašis) - architektūroje- tai vadinasi aukso pjūvis; o kūrinyje aukso pjūvis yra idėjinė esmė (turinys) KONTEKSTAS. o paskui kaip išreikšta idėja (jau priemonės idėjai išreikšti-tai yra esmei išreikšti meninės išraiškos priemonės - metaforos, įvaizdžiai, ritmika,gretinimai, visa tai jau ne esmė o priemonės.) ;)
"Gal negerai, kad vien Tave...'- abejonė įsuka į voverės ratą, - pavojinga (šio eiliuko duobė). O visa kita - artima. Nes stipriai susišaukia su mano "Dykuma". Tik neatsigręžt.
Nu jo... Kaip Jums tas išeina?? Išknist esmę? Kuo daugiau gilinuosi - tuo sunkiau patampa... Kuo gilyn į mišką - tuo daugiau partizanų... Sutinku su Jūsų nuomone, bet lyrinis herojus nėra tobulas... Egoizmo turi visi.. Sudėtingas atvejis. Man susidaro įspūdis, kad eiles reiktų rašyti apie idealų herojų, jo jausmus, bet tikrovėje to nėra... Ir dar - ačiū už mintį apie moralą... Bandysiu :).
Būna kad gali, bet jei jis bus neprastas (ryškiai ir talpiai išreikšta mintimi turinyje, naudojant taiklius atspindinčius mintį įvaizdžius ir originalas metaforas, tai vadinasi meninės išraiškos priemonės) tai tada pavadinimas (kuris suteikia tekstui kontekstą visam kūriniui, kokiame kontekste skaityt jį, vis tik nenulems pavadinimas tada, tada tekstas galės būti ir be pavadinimo; dabar, jei jūs suteiktumėte kontekstą "verkšlenantis gundytojas" - būtų ironija lyriniam herojui, tačiau raiška (meninės išraiškos priemonės) yra labai blanki ir silpna; bet jau eilėraštis turėtų moralą- automatiškai jis dėl to nebebūtų dienoraštiniu; o kai "išeinu" nu ir eik, tai tavo dienoraštinis reikalas... supranti; kada pavadinimas vis tik blogus reikalus gali pataisyti;
aš galiu jums kaip atsvarą pasakyti kitą eilėraštį,ir jūs, jame esančios minties šviesoje, pamatysite, kad jūsiškiame yra "verkšlenantis gundytojas" --- tai vokiečių bus poetas:
"ARGI TODĖL?"
visi mes ieškome
žmogaus,
kuris praturtintų
mūsų gyvenimą.
Tu tikies
suradusi jį
manyje.
Argi todėl
aš turėčiau
nebeieškoti?
HEINCAS KALAU _________
o dabar įsivaizduok, kad tam kuris netrivoja pastovėti vietoje, ir gąsdina kad baudžiasi išeiti, nu rauda, kad baudžiasi išeiti,tas kitas jam atsakytų taip? ar tai priežastis, man likti skurdžiu gyvenimu, jei tu manęs nepraturtinai, bet aš tau esu turtu tavo gyvenimas su manim praturtėja?.. ką? juk gundo, ne?
P.S.
tai kuris iš jų cinikas egoistas? savanaudis?
tai ko dabar neina,o tik išeis - lyrinis herojus? ką? laukia, kad jame tuos jausmus stimuliuojantis subjektas suprastų, kad jis nebegali jau stovėti vietoje; na tai tegul eina ir supras- bet jis neina, jis gundo, bijoti jo netekti- o tas anas nebijo, ir gal net nemato kad jį gundo, jam iš viso nei motais, gali anas stovėti vietoje ar ne;
Parašyk pavadinimą "verkšlenantis gundytojas" tai tada dar jis nebus dienoraštinis- turės mintį, bet raiška jame per daug buitiška; per daug blankus; na bet dabar, tai tik dienoraštinis; tokios scenos būna kai vienpusė meilė, ania? iki tas mylintysis vis viliasi kažkaip sugundyti kitą, nors jam nei motais,išeisi tu ar išbėgsi ristele, kaip arklys, jau nenustygstantis vietoje... ;)
dienoraštinis tekstas- ne eilės, arba vilk į mintį- pavadinimu, tačiau tada sakysiu kad per daug blankus ir buitiškas savo meninėmis išraiškos priemonėmis.