šalia savęs turiu tik šviesą
aplink vien steriliai skaidri erdvė
balta man taip tyrai išėjo
ir net žiema nėra tokia balta
šiam rutuly nieko baltesnio nėra
baltieji paukščiai baltame danguj
ir šlakstos baltos pieno čiurkšlės
prieš tau užgimstant baltame name
nekritikuotą baltą šviesą sėjai
nes iš baltos ir atėjai
visam kame vien baltumą užliejai.
Tuščias tekstas. įvaizdžiai nepatraukia,nežinau,man "lolita (su numeriais)" dar tarpais ir geresni. vertinimas labai keistas,bet nekeistas - kažkas jus nori prastumt į kritikus; bet imkitės gėdos, šis eilėraštis,avarija, kitų neskaičiau. oi,
ne ne. +2,5 su avansu.
atrodo,kad rašė koks penktokas,mokykloje, neturintis jokios poetinės gyslelės, bet mokyklose būna tokių užduočių, rašyk eilėraštį ir viskas; nu ir parašė vaikas, kad nenueitų neparuošęs namų darbų; bet ne poetas, nei iš tolo, tačiau ką daryt, kad pedagogės trenktos, tokias užduotis užduoda, "parašyti eilėraštį" o jei neina rašyti eilėraščių, jei geriau galima mopedą išardyti ir surinkti, va jai tokią užduotį, ir kaip nori- ar važiuotų mopedas? tai va tegul skaito savo eilėraštį.
tas rutulys kažkaip ... infantiliai , o balta - tai juk suma visų įmanomų spalvų vienu metu ir niekaip kitaip ... todėl jos niekada nebūna niekur grynos , bet čia fizika :) , o poetika - 3-
5 eilutė išsimušus iš ritmo
,, šiam rutuly neliko nieko balto,,
Ir gal ,, čiurkšlės,, kuo nors keisti, gal ,, bangos,,
ir ,, nekritikuotą,, gal ,, nepaliestą,,
kaip tai taip
greičiau ne eilėraštis, o mantra, bet labai balta
kaikur mintis kertasi su logika, bet mantrai, kartojimui, ji nebūtina.