Snaigė
dūžta ant beržo
šakos
mėnesienoj
pražysta
sodas
žiemos...
Pražilę...
O gal priešingai-
žvalgybai paruošti
kariai
ir laukia komandos
ramiai,
išdidžiai.
Kažkodėl prisiminiau mokyklos suolą, vieną poetą, kurio vardas sukasi ant liežuvio galo...o gal daug poetų, taip labai labai mylėtų... Įdomus eilėraštis. Negaliu sakyti, kad viską supratau,bet emocija pagavo ir įsupo
macteanimo - jie neįsikerti, tavo bėdos. Man tai liūdna, kad aš esu nepakankamai durnas, kad nesuprasčiau, kad suprantu durnas esąs. Paskaitai tokį eilį, nors nusišauk, o ką tu į tai ? Ogi nieko.
Puikus klasikos pavyzdys, kuriuo reikėtų mokyti jaunuosius poetus. Naujas įvaizdis ir nauja žodžio reikšmė - autoriaus kūrybinis talentas ir stiprybė.
Gražių idėjų Jums Naujuosiuose :)