Gunta, pernelyg stipriai įsijautėte į mano eilėraštuką. Nevertėjo. Juolab, kad čia viso labo tik eilėraštis, o ne tikri jausmai. Jei iš tiesų - tiesiog sukūriau kažkada ir tiek - omeny neturėdama jokio konkretaus žmogaus. Ir jei ką - prie Šešupės niekada dar neteko būti, juo labiau gyventi :))
man tai atrodo kad čia, greičiau nostalgija,ir kažkuris vienas sako "ar dar prisimeni mane" CITATA: "ar mane atminty
vis dar saugai?" - nostalgiška ilgesio nuotaika kažkokiam žmogui iš vaikystės, ir automatiškai tai vaikystei, kurioje varles nuo gandrų saugojo;neatrodo kad užaugti nenori, atrodo kad suaugusį nostalgija apėmė,gyvenant rutiniškai paskendus rūpesčiuose: "o kaip tas anas? ir išviso,ar mane prisimena?", gal tas anas vaikystės neprisimena, tai jau ir savo bendrininko neprisimena su pagaliais prieš gandrus.
kas nenori užaugti, tas ir suaugęs angelų sušildymo laukia... ir vadina tai poezija ;) čia nostalgiška nuotaika, ir prisiminimas šiltas nuo vaikystės nematytam bičiuliui.
reikia sukeisti MES su KAI (čia jau kai sukeista taip
"ar meni: mes basi
kai bėgiojom maži -
o dabar jau, abu,
suaugę..."
(pinigus kalam - basi nelakstom,
prestižą saugom ir važiuojam au-to-mo-bi-liu) -
nes kol maži, gražu - basi, ir
rūpesčiai dar svetimi- nepažinti
nebent gandrą pabaidyt
varlei odą nudažyt" ... --- paprastas, bet su nuotaika, jūsų tekstas, ritmingas, ir nuotaiką lyrinio herojaus sukurto tekste paskleidžia; paprastas, bet +4 (normalus smagus kalbėjimas, ir yra nuotaika sukurta - pasijaučia.)