Dabar Tu

Tu įlendi į mano sielą,
nors seniau būdavau aš.
Dabar kambaryje esi Tu.

Kodėl nebeliko manęs?
Ką jaučiu, ką matau, kur slepiuosi?
Dabar Tu mane slepi.

Tu eini, Tu kvėpuoji ir nedarai nieko.
Tu miegi, Tu geri, Tu esi.
Vien tik Tu.

O aš stebiu, rytą ir naktį stebiu.
Ir stebėdama tave išnykstu.
Man beliko pasaulis už durų.

Pasaulis už durų...
net ir jis slepia tave.