Vienintelis šviesos ir šilumos Šaltinis Jai ant Jos po Juo...

* * *

Saulė švietė, šviečia ir švies
iki užges - ji šviečia.

Jos šviesą
mato kiekvienas žmogus,
ir visokie kitokie gyvi tvariniai
kvėpuojantys po dangumi,
kada tik Žemė atsisuka į ją,
jos šviesą, mato:

Rega - kurie yra ne akli, ir kurie jas turi,
Oda – be odos gyvi padarai negyvena,
Klausa - kurie ne kurti, ir neapkurtę,
kad štai:
„jau parsidėjo dar viena ir
vėl nauja diena“ - kada atsisuka Žemė
į ją,
nors rytas auštų, brėkštų ir į pilką, debesim
nuklotą dangų, o diena, iki vidurdienio šviesos
dar neišaušusi, pro uždangą lietaus į vakarą
nueitų, vėl sutemdama į naktį visus joje matytus
daiktus ir vaizdus, garsus,
vis tiek -
Saulė švietė, šviečia ir švies iki užges;

Užgesus jai
Nakties nebus – Diena nebeišeis
į Naktį – - - -
          - - -  ir tada, ten,
kas? matys,
užgesusios Saulės
„vaisius“?..

                    •      •    •
Ji šviečia ne dėl vaisių - tik dėl savo
n e g a l ė j i m o
nešviest, ji šviečia...

Ir šildo ne dėl to, kad sušildyti, o todėl,
kad nešildyt  n e g a l i...

Ir ne Saulė brandina  v a i s i u s -
vaisius  Ž e m ė    b r a n d i n a

i n t e r p r e t u o d a m a

s p i n d u l i u s  Saulės
pačiom įvairiausiomis formom
ir spalvom

po  D a n g u m i.


_______________
2014-gruodžio 25d.