<<Durnių ir bažnyčioj muša>>, ne todėl, kad, būk tai, „durnius“ jis, o dėl to, kad iš „bažnyčios“ jam to reikia
* * *
Dulkini ir tvankūs
Vėjo šuorai. Apsilupinėjusios
Pravertos durys,
Trinkt! užsitrenkė, ten ir Dangus pratrūko
Liūtimi, ant jau labai išdegusių laukų...
2.
Taške: „čia ir dabar“
* * *
“Kregždės pjausto Tylą,
Ir Dangų, tuo pačiu“, – pasakė
moteris, šiek tiek, žvilgsniu nešėjusi į Sfinksą:
„Bet karpinių,
Dangaus materijos,
Matyti negali;
Ir ne dėl to,
Kad pirštais nepaliest tau jų –
Todėl, kad Protas per daug lėtas
Laike
„Būti“
na jūs mėginkite dėliokitės buitiškai, bet buitinė kalba yra ne grožinė literatūra. beje, ji tinka rašant pareiškimą į policiją, tada žinoma galite dėlioti taip; bet grožine literatūra (menais) tik žmonės naudojasi ir kuria ją (bet kokiu atveju sudėliota žmoniškai.) tik publikacijoje sudėliota ne buitine informuojančia kasdiene kalba, o grožine literatūrine
___________
"antrame moteris pasakė ne tai:
bet ir protelis pernelyg lėtas
koja kojon žengti
su laiku..."
jūsų protelis per daug siauras dar aprėpti ką pasakė tekste moteris. (su laiku žengiantis ir ne su laiku žengiantis - ir vienas ir antras gali turėti lėtą protą kuris visada gyvena ne čia ir dabar, o sekundę praeityje, arba ateityje; "čia ir dabar" yra ne laikas, ne epocha o proto būsena. Gyventi čia ir dabar, būti čia ir dabar, kiekvieną sekundę, kokiame laike begyventumei - moko visi dvasiniai mokymai, bet moko jie tik juos praktikuojant visada, kiekvieną sekundę.)
Krykšdamos kregždės pjausto tylą,o skrisdamos - karpo dangalų karpiniais. Kregždės sėdėdamos ant laidų, pjausto tik tylą (jei krykščia), bet dangaus - ne.
vienu žodžiu,turi savyje pasiekti jau labai aukštą įvaldymo savęs pakopą, kad galėtum tiksliai nupiešti tuos krykščiančius kregždžių karpinius... nes protas per lėtas juos pamatyti. o lėtas jis, kol vėluoja nors sekundės 10 dalį. (dešimtoji sekundės dalis, kai yra prasilenkusi su laiku "čia ir dabar" permetant kūne pusiausvyrą, kainuoja ekstremalui gyvybę. jie gyvena čia ir dabar.) nors jie neįsipaišo laikmetį - sako kad jie bepročiai...
pirmas - buitine kalba;
antras visai ne apie tai.
Žinai, kai paskaito žmogus per kaladės tekstą, jis nemato ką skaito, jis galvoja skaitydamas kad veiksmas vyksta žiemą. nors žiemą nėra dulkinų vėjo šuorų - dulkės kai karštis. (kalbu apie Pasaką suaugusiems.) ;)
man patinka, kad tu įžvelgi nenormalumą (žinoma nemotyvuotai - iki motyvacijų tau kaip iki saulės pėstute), tačiau,vis tik rašai kažką po vėliava "komentuoju" - nes jau niršti, štai kas už vis juokingiausiai :D tu nekomentuoji - tu dabar niršti (tai faktas.)
eik pas tarakonų "haikų" kurti, pasismagink :D
tai va,apie slaviškumą nusimanai tiek pat kiek ir apie haiku, baik paistytai "vėjus", o vėjai paistymui pasiduoda tiek pat, kiek ir poezija :D