*
۞
Dulkini ir tvankūs
Vėjo šuorai. Apsilupinėjusios
Pravertos durys:
Guli senis ant molinės krosnies –„ Bluuu-sius!
o kodėl molinės!?.. “ – tarakonai žiū...
Žiūri žiūri ir! matuojasi ūsus;
Nuo lempos. Be liniuotės...
... ta užgeeeso – senis capt peiliuką ūsų skustis
Tamsoje –
Ryte čiurleno kraujo
Tvanas
Tai išėjo jie
Palikę senį, jo ūsus nesimatavę
Neskaičiavę blusų
Ir tik savo pertraukia kojytėmis – tie standūs kaip antenos
Gaudo ūsais bangas haiku tarakonai nuo lieptelio
Iš senelio prapjautos gerklytės tvinksinčio
Apsilupinėjusias duris pravertas iškabinusio ir nešančio laukais
Upelio