man atrodo visi viską žino, bet žinoti tingi, ir kiūto taip. beje,bet juk grožinės literatūros - kūrybos paskirtis ne ta...
tie trys kontekstas ketvirtam; ketvirtas jau gal link grožinės literatūros.
žinai, paradoksas, bet žmonėms vienas kitą padurti, kai norisi taip padaryti trukdo LAISVĖ; niekas nenori atsisėsti už grotų; tai ketvirtame jau yra kažkoks tekstas, kuris leidžia bent į lsąvoką "aisvė" pakontempliuoti.
Nuoširdumas įvardinime, kad yra taip, kaip yra kai kurių santykiuose. Daugumos santykiuose. kad sunku pakeisti, kai vienas kito nekenčia., kad užstrigę ir užsirišę nežino išėjimo.
o kas čia nuoširdaus, juk tik klasta ir falšas. tokie santykiai nėra nuoširdūs, negražiai taip žmonės gyvena.
vyras neša į lovą kavą (valentino diena tikriausiai? žiūri, ji užsivilkusi jo geriausius baltinius - tikriausiai lygint labai sunku - kas čia nuoširdaus, kad sako deivė, galvodamas kalė - argi tai nuoširdu?..bent jau būtų nuoširdu jei sakytų "išeidama išlyginsi, jei sutepsi - išplausi, nemėgstu to daryti, atleisk" o tai būtų nuoširdu ir tikra. ne?..
yra kas lygina, ir kaklaraištį užriša, bet... kodėl vis nori užrišdamas pasmaugt?.. bet riša, kaip pavyzdinga žmona - nu kam toks gyvenimas, nesuprantu. tikriausiai jei ne laisvės atėmimas, vienas kitą užmuštų mhmmm. nesuvokiu aš tokių.
nu ir eilėraščiai, tai ne poezija, satyra; bet jei pasigilint, liūdna čia, ne juokinga.
ačiū; šitokie man nei snatykiai žmonėse man nepatinka, (ir kam jie kankinasi, gal tai gerai, gal tai kantrybė-pakantumas ugdosi, nežinau) nepatinka; nei tų eilių skaitau eilėmis. va šituos vertinčiaun +2.ačiū žmonės, kad skaitėte, ir stengėtės būti geranoriškais bei palankiais šiems trieiliams.