Norke ietis

Kiek gražių paukštelių
pasipuošusių neregėta  spalva
jie nori lesti
grūdų kur švariausia
yra lesykla,
bet rankos tos juodos
neša dope rupūžės odą
sulesę jaunikliai
numeta plunksnas
palūžta sparnai
žeme sunkiai vaikšto
kraujuose pasruvę nagai;
o juodosios rankos
vis minko tą auksą
storėja auksinė kupra
rankos ilgėja ilgėja
nesvarbu ar jūra
ar sausuma.
Akys visų gali
pažvelgti
į dangų
ir rupužės odą
išmesti
kaip Judo aruodą.