Žvakė

Nervingas kosulys tik primena,
Kad žemė ten šalta
Ir kad saulė ten nešviečia,
Nes viskas ko tau reikia palikta
Viršuj, kur niekam neįdomu kiek esi parašęs,
Kiek sugriovęs ar pastatęs,
Suradęs ar pametęs,
Kur tik svarbu, kad žvakė uždegta...

Bet rudens vėjo užpūsta
Ir ši tave palieka,
Dūmu kildama į saulę.
O tu guli. Kas tau belieka.