pražydusiom rankom
apkabinsiu šešėlį
smilgų pavėsy
ašarojančio smėlio
šokinėsiu ir džiaugsiuos
pabėgusiais vėjais
suplėšytom kilpom
ir ligų debesėliais
nusijuokus pamiršiu
tamsų rudenio dangų
plaštakėles paleisiu
iš žydinčių rankų
ir nubėgsiu tolyn
geležinkelio bėgiais
plaštakėlių dalint
tiems ką apėmė miegas