rašyk.lt: Kūriniai / Mr_ mxystpik / Rudenio eilės 2013 iš ciklo ''reti eilėraščiai'' 2010-20xx

jie net nežinos tavo vardo
nei kaip gyvenai mirus metams
vien iš šalčio prisikelsi judėt
rudenio darganom raižant
kūną dėvėtą daug metų
ir štai jis dabar rudenio saulės drumstos
šešėlį savo tik mato
šaltą, neapčiuopiamą, baugų
ir kitų visai nėra
tai tavo žodžiai pikto egoizmo
strėlėm susmigę nuvarė į kapus
ir motiną ir tėvą ir kaimyną
tik neviltis užliejus prakaito lašeliais
kada regi tik savo pilką būtį
kaip lapą supuvus nuo drėgmės
jauti kaip dienos visos tokios pačios
ir laikrodžio nereikia tau senai
tiktai suoliukas puikiai dera paupy
kada girtas ar blaivas ant jo krenti
ir miegi kitą dieną
ir vėl kitą
ir dar kitą.

Blogas komentaras Rodyti?

2014-12-18 20:08

TwentyFive

kai blaivas lyg girtas krenti
mieguistas dienas išmiegi
kitą ir vėl
ir dar kitą.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-12-17 20:30

Žilis van Go

Neblogai, bet kažkaip man kliūna eilutė:kaip lapą supuvus nuo drėgmės (gal: kaip supuvusį lapą nuo drėgmės)
Pabaiga, kažkaip neatidirbta, neįdomi, pagalvokit. (gal, mano versija:ir miegi kitą dieną
ir vėl krenti...)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-12-17 15:33

Danė

Kūrinyje įžvelgiu pasidalinimą mintimis apie tai, kad sunku per savo šešėlį įžvelgti kito rudenio darganom raižytą kūną. Taip pat tikslus ir geras apibūdinimas, kad žodžiai gali nuvaryti į kapus.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-12-17 14:55

Mieganti pelė

Tai dar visai nieko, juk suoliukas tai paupy! :)

O seip, man atrodo visas grožis atsiskleistų būnant atitinkamos nuotaikos.

Patiko:

"ir vėl kitą

ir dar kitą."

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas