Ievoms

Kai kas klausia, kaip man sekas šiandiena,
Atsakau: jog viskas, kaip visad gerai.

Miegodama veją nutyli.
Kai rytą atmerkiu akis, mažučiai laiveliai pasprunka
Į tavąjį uostą - pavasarį.

Skruostu nusirita debesys.

Tada kai žydi, atrodo, jog gulbės basos išeina per sniegą…
Ir laiminga truputį,  kai bitės palaižo.
Kvapas tavųjų šakų joms atstoja namus.

Ir nieko, atrodo, nereikia...
Tik pasiryžęs atrasti šešėlį esu,
Kurį praradau anapus rytojaus kalnų