`http: //www. rasyk. lt/dienorastis/kaimynes/406680. html
◘ ◘ ◘
Grįžęs jis, iš klinikinės, sakės, matęs Dievą – pasakojo:
“Dievas turi kaimenę arklių; Juos,
gali matyt; I jį - nepažiūrėsi - skrodžia vyzdį
skaudžiai - švitin baltumu; „
ir daugiau nebešneka
vis tyli tyli tyli
vis kažką mintija,
sprendžia - nežinau...
... Dieva ži - primigęs
pradeda blaškytis mykti mykt ir
šaukia:
“Kam arkliai, Dangau?!!! „ -
Prakaitą nušluostau nuo kaktos,
kaimyne,
jis akis atmerkia, tyli - aš
bijau, kad neišprotėtų
šitaip
begalvodams „... Dievas
arklių turi? ne bėda, „ - sakau,
pasakoju jam, kad jis, neįžiūrėjo,
nuo šviesos apako – ten
apaštalai:
... Jonas, Tadas, Matas,
Petras
ir Pilypas,
Simons Kananietis... „ - vardinu toliau, o jis
man,
kad riktels..:
“kam arkliai tie Dievui!?
kaimenę regėjau!
kam dangui arkliai!? boba!
boba! boba, ar jau išprotėjai -
arklį nuo žmogaus skiriu
Gi -
kaimenę mačiau! „
... duok man gal
žolių sakau, ar užkalbėk,
kaimyne,
jau nuo tų arklių, dangui,
jo
pradėm pavargau...
(2014-gruodis-12 07: 25)
``````````````````````````````````````````````````
http: //www. rasyk. lt/kuriniai/218721. html “Arkliavagio kelionė į rojų“2014-12-11 Eilės
poezija: “Arkliavagio kelionė į rojų“; o čia humoras. žinai tokį žanrą?.. (šitą perskaitęs persijunk į poeziją:
http: //www. rasyk. lt/kuriniai/218721. html
ir nepamiršk, kad ji filosofinio pobūdžio, o ne nuotaikos iš įvaizdžių pasąmonės srautų dėlionė.
kodėl klausi kur poezija - o kur klausimas vietoje - čia gi humoras.
kas yra humoras, tai ta pati realybė žiūrima iš svadhištanos čakros. ir jei į tą pačią realybė pažiūrėsi iš višudhos (jau matysi poezijos žanre tą pačią realybę) na o jei ir anahatos - nersi į lyriką nors realybė bus ta pati.
ec, klausimėlis tai ne vietoje, Webobaimingas, bet džiugu tave matyti, nors suprantu kodėl jis ne vietoje;
marš visi pas Webobaimingą į dienoraštį, ir parašau pamąstyti, "poezija KAS tai?..."
O ŠITĄ rekomenduoju paskaityti ir po to persijungti į "arkliavagio kelionė į rojų"
skaitytojau pseudonimu Kilimas - tai ir yra esminis klausimas - kada žmogus kažką daro, ar galvoja, ir jo sąžinė sako, kad tai negerai, jis stengiasi, kad niekas to nepamatytų, bet jis pats tai mato.
kada jis miršta (jo kūnas) amžina siela išsineša tai, su savimi, ką jis jautė, darė, galvojo, nu jis ir nenori matyti tų arklių, kiek privogė, bet jie akis bado, ir įsivaizduoji, niekas gi dievui nepasakys, nieko nėra tik jis dievas ir arkliai, ir dievas nieko neklausia...
jis dar nepažino dievo, kol žemėje buvo, kažin, ar tiki dabar ar bijo? o gal klausimą ne taip kelia sau.
bet įsivaizduoji, pavyzdžiui esi kileris, žudai žudai, žudai žudai, o paskui nei pinigų, tų nepasiimi - Rojus ir ten vieni lavonai, vieni lavonai, ir daugiau nieko, ir taip tarp jų - kiek laiko - visą amžinybę...
tai štai, poezija "arkliavagio kelionė į rojų"
o čia, humoro žanre tas pats. (juk tas pats įvykis ir aplinkybės - ta pati realybė.) Žmogus grįžo iš klinikinės mirties. ten sakosi matęs dievą.
( jis dar nebuvo rojuje,tai ne rojus,dar toli iki dangaus, jis tik buvo dar mirties slėnyje) bet juk nežino pats žmogelis kad tai tik mirties slėnis - galvojo, kad dievas į jį žiūrėjo, ar jis į dievą bijojo pažiūrėti. tačiau ten buvo dar ne Dievas... ) o kas - nesakysiu.) kai būsite mirties slėnyje kiekvienas - sužinosite patys (kiekvieno mirties slėnis yra savo mirties slėnis.))