rašyk.lt: Kūriniai / žiūrintis dangun / tyliu žiemos garsuose

10/12/2014

Kai niekas nesustoja
Pažvelgti į nakties dangaus viešnias.
Jos žiūri tiesiai į akis manas.
Ir klausia: kiek kartų
Reiks praeiti dar pro šalį?
Kad vėl atrastum laukinę šviesą mumyse.

Šešėlyje įspraustos mano maldos.
Skaičiuoja pėdsakus sniege
Ir mano sieloj.

Pakaks, jog medžiai lūžta
Nuo žiemos garsų.
Ir spragsi žuvys po ledu.
Dar vėjas šaukia mūsų vardą.

Todėl tyliu...

Blogas komentaras Rodyti?

2014-12-16 03:22

agnie6ka

Jei jau žiūri į akis, vadinasi sustojančių dar yra ;)
Įdomu tai, kad "Dar vėjas šaukia mūsų vardą"...kyla nemažai asociacijų, kas galėtų būti "mes"...
P. S. kažkaip mintyse įsivaizduoju prisėlinantį vėją..taip atsargiai...perbraukiantį per plaukus ir šnabždantis užmerktoms akims :)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2014-12-11 10:54

TomKomPotas

garsai ten į pabaigą tokie hm... keistokai po ledu su žuvimis spragsintys. "mano sieloje" lyg per daug tiesmuka nuoroda. šiaip, nuotaika yra, neblogai. 3+ pirmojoje strofoje nežymiai pakoregavus galūnes ritmika geriau skambėtų pvz:

kai niekas taip ir nesustoja
pažvelgti į nakties dangaus viešnias
jos žiūri tiesiai į akis manas
ir klausia kiek gi kartų dar
praeisime pro šalį kad vėl atrastumei
laukinę šviesą mumyse

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas