tema, kuria dera padiskutuoti

satyra

Dažnai būna, kad norisi ką nors pavadinti necenzūriniu žodžiu, bet lietuvių kalboje tikrai mažai gerų žodžių išreikšti  neapsakomam nusivylimui ir pasibjaurėjimui žmogiškąja rase. Kai kas sako, jog turime keiktis lietuviškai, nes nepatriotiška naudoti rusiškus, lenkiškus arba netgi mongoliškos kilmės žodžius, kurie teršia mūsų skambią ir taurią kalbą. Bet... Po velnių, kai pamatai kokį nors debilą darant ką nors debiliško, juk nepasakysi jam: „Ei tu, nyk iš čia, neprieteliau, kad tave kur šėtonas! “ arba “Apsišik aukštielninkas! ” (na, pastarasis gal ir neblogas, bet retai, kas supranta, ką norima tuo pasakyti).  Esame nepakankamai išsilavinę ir tingūs naudoti lietuviškus produktus, be to, jų etiketės nepatrauklios lyginant su importinėmis – juk taip apsąla širdis, kai pasiunti ką nors nachui arba pavadini dalbajobu. Na, pripažinkime, jausmas visai kitas, o tai be galo svarbu, gal net ir svarbiausia. Tam juk ir naudojam visą tą purvą, ar ne? Ne kad kas nors įsižeistų, o kad pirmiausia mums patiems būtų gera tai kam nors ištarti. Ir esame prie to gėrio pripratę – naudojame tik aukščiausios kokybės užsienietišką produkciją, kai norime išreikšti nepasitenkinimą savo sutuoktinio slaptais meilės nuotykiais ar kaimyno užstatyta mašina kieme. Keiksmažodžiuose, kaip ir ekonomikoje, vyrauja tam tikri dėsniai, kurie nusako jų vertę ir paklausą. Juk žymiai smagiau skaityti knygą su iliustracijomis, parašytą dideliu šriftu, negu parašytą prieš 20 metų, tarmiškai, vos įžiūrimomis raidelėmis. Gal ir ne geriausias palyginimas, bet esmė paprasta: kai kurie žodžiai mums tiesiog lengviau ir maloniau ištariami ir nieko čia nepakeisi.  Na, kas gi gaiš laiką ir bandys prisiminti ką nors tokio, kaip kad „išsiuostyk sau šiknaskylę, tu suski nevalyvas“ arba „apsivemk varlėm, šėtono pimaple“?! Ir tai juk tikrai vaizdingi ir visai ausies nerėžiantys išsireiškimai! Tokie jau mes esame išpaikinti – rusiškai galime koneveikti šeimos narius gerą pusvalandį, tuo tarpu paprašyti išvardinti bent kelis riebesnius lietuviškus keiksmus, krapštomės pakaušį. Esame supisti tinginiai ir atleiskite, bet suteiksiu sau šiame tekste privilegiją nusikeikti, kad jį kur velnias, vis dažniau jobtelėję plaktuku per pirštą sakome „fuck“ arba „damn“ negu „blet“ arba „nachui“. To negali paaiškinti nei vienas šiuos žodžius vartojantis žmogus. Jie tiesiog ateina iš pasąmonės.  Ką tai gali reikšti? Visų pirma, kad per daug įtakos ateina iš vakarų. Per daug internete skaitome 9gag‘o post‘ų. Per daug žiūrime „Breaking Bad“ ir „Game of Thrones“ . Per daug bendraujame su užsieniečiais ir per daug bandome prisitaikyti prie jų slengo. Nieko čia keisto, kai pagalvoji, man, pavyzdžiui, žymiai smagiau sakyti „fuck“, kai išsišūduoju pirštus, nei „rupūs miltai“ ar „po velnių“. Paprasta, greita, taiklu. Netgi tasai pats senas geras „blet“ man jau nebe toks mielas. Baisu pagalvoti, kas laukia mūsų keiksmažodžių po kokių trisdešimties metų. Juk tikrai vyksta keiksmažodžių kaita. Žinoma, rajonuose ir visokiuose sušiktuose Lietuvos užkampiuose, kur nėra kabelinės televizijos, o internetas naudojamas Google paieškose įvedinėti tokioms frazėms, kaip „Sex“, „Porno“, „Tits“, „Sexy Teens“, „Oral“, „Anal“ ir panašiai, ko gero, dar ilgai gyvuos rusų imperijos palikimas, tačiau tai natūralu. Lietuvoje gyvena nemažai rusų. Reikia palaikyti ir mažumą. Kas žino, gal visai netrukus mūsų gerai žinomas veikėjas Putka tuo pasinaudos ir sugrąžins buvusią rusiškų keiksmažodžių galybę? Galime tik spekuliuoti ir dėti visas viltis į mūsų vadovę Dalią, kurią daugelis galėtų pavadinti „bitch“ arba, lietuviškiau tariant, tiesiog „kale“ už savo akiplėšišką „disrespect‘ą“ Rusijos atžvilgiu. Dera nenukrypti nuo pagrindinės teksto temos: kodėl šiuo metu vyksta keiksmažodžių kaita? Panašu, jog posakis „su kuo sutapsi, tuo ir patapsi“ labai puikiai iliustruoja esamą situaciją. Štai neseniai į mūsų šalį atkeliavo Amerikos pėstininkai ir atsivežė įvairios karinės ginkluotės. Lietuvos kariai per bendras pratybas bandė susikalbėti su amerikiečiais laužyta anglų kalba. Jiems visai puikiai pavyko. Kai pagalvoji, jei tokie puodgalviai, kaip mūsų eiliniai kareivėliai, sugeba sąlyginai rišliai kalbėti angliškai, kas laukia vidutinio Lietuvos interneto arba kabelinės televizijos vartotojo 10-ies metų perspektyvoje? Tai parodo, kaip tampame (o gal jau seniai tapome?) globalizacijos auka ir pamažu grimztame į vakarietišką liūną, kur mūsų laukia daugybė „dickhead‘ų“, fuckface‘ų“, „asshole‘ų“ ir kitokių perlų, kuriuos, neduok dieve, ateityje naudos mūsų vaikai mėgindami išreikšti mokytojams arba mums patiems, kaip neapsakomai smarkiai jie mūsų nemėgsta. Aišku, egzistuoja nedidelė viltis, jog užsienietiškas produktas neįsivyraus Lietuvos rinkoje vien dėl savo aukštos intelektinės „kainos“. Taip, tai tikrai solidūs, stiprūs bei verti dėmesio keiksmažodžiai, tačiau nereikia pamiršti, jog Lietuvoje nors ir yra nemažai anglų kalbą išmanančių žmonių, dar daugiau joje gyvena idiotų ir visokių nuopisų, besiklausančių rusiško popso (net jei ir nėra tikri rusai) bei propaguojančių tam tikrą degradišką subkultūrą, kurioje vyrauja tradiciniais tapę rusiški bei lenkiški brangakmeniai, kurios išguiti, manau, nebus taip paprasta. Vien jau ko vertas „kurva blet“ mišinys. Dvi tautos susivienijo tam, kad įkūnytų geriausias purvinosios kalbos savybes ir išreikštų tauriausias bei stipriausias žmogiškąsias emocijas. Taigi, grįžtant prie „kainos“ argumento, tam tikrai Lietuvos gyventojų daliai paprasčiausiai bus sunku prieiti prie naujo produkto dėl paprasčiausio nesugebėjimo/nemokėjimo atsiverti naujovėms. Tai gali sukurti itin įdomią ir tikrai ne pačią blogiausią situaciją lietuviškiems keiksmažodžiams. Turėtume nepamiršti - gyvename globaliame pasaulyje, kur nei vienas nėra išskirtinis, tačiau visi yra originalūs ir vienodai toleruotini, ar ne (Pats parašiau ir kažkaip nepatikėjau. Kaip debiliškai skamba... Na, bet tiek to. Lai būna taip, kaip yra.)? Ir net jei ne visiems priimtina ta Gėjųropa ar rytų europiečiai anglijos statybose bei fabrikuose, Lietuvoje galime turėti pačią tikriausią ir nuostabiausią keiksmažodžių įvairovę. „Fucking diversity“, kaip pasakytų mūsų draugai iš vakarų. Rusiški, lietuviški, lenkiški bei angliški keiksmažodžiai gyventų po vienu stogu ir per daug vieni kitiems netrukdytų reikšti nepasitenkinimo, malonumo, sėkmės, nusivylimo ar nustebimo emocijų. Juk tai tokie žmogiškumui artimi žodžiai. Galime okupuoti Rusiją, parduoti lenkus į vergiją ar nužudyti Putiną, bet niekada to nepadarysime, nes mus nuo streso ir pykčio gelbėja šie kalbos deimantai. Be jų nei viena kalba nebūtų pilnavertė. Nėra kalbos be keiksmažodžių. Nėra tautos be galimybės kiekvienam savo piliečiui suteikti būdą raštu ir žodžiu išreikšti, kaip jie mus užpiso. Pabaigai visiems dorovės ir moralės sergėtojams norėčiau palinkėti bent kartą pamėginti savo kaimynui, kuris garsiai leidžia muziką, pasakyti ne „ar jūs baigsite vieną dieną, ar ne? “, o ką nors panašaus į „jeigu dar kartą paleisi tą savo rusišką gandoną, išprievartausiu seserį ir padegsiu tavo šūdiną BMW nachui, taigi nutildai savo fucking mzuikinį centrą ir eini miegot, tu kurva neraliuota“. Nepatikėsite savo akimis, kai pamatysite efektą to nuopisos veide. Šia džiugia gaida ir užbaigsiu savo pasamprotavimus apie dabartinę situaciją Lietuvos keiksmažodžių pasaulyje ir vilsiuosi, jog lietuviškumas neišblės iš mūsų keiksmažodynų. Geros jums fucking dienos ir lai jokios kurvos negadina nuotaikos!

Jūsų DJ gerbiamas Betikslijus Fon Bullshit’as