Užsidengia juodu šilku
Naktis tu nesuprasi jos
Garsų virpėjimo žemai
Užkimęs paukščio balsas
Ir lauko pakrašty vėsa
Jau krenta ant galvos
Nurimus audrai, o tada
Šukelėj veidrodžio
Tu pamatai kaip blyksi
Tolimi žaibai - šviesa yra
Beribėj tuštumoj viena
Akimirkoj skaidrumo ežerų.