Mano vienatvė

Mano vienatvė kiek kitokia -
neleidžia būti vienai su savim:
vos spėju aš iš lovos tik iššokti -
kavos puodelis  vienas dviem dalim.

Ji minioje mane suranda
ir kino salėj ir teatre.
Jei palieku namuos, ji išsigandus,
tuoj bėga, skrenda pas mane.

Ji ir vartus į praeitį uždaro:
„ šiandien gyventi privalai“.
Todėl net prie Kalėdų stalo
nelemta būti man vienai.

Kai aš „feisbuką“ įšoku,
ar knygą vakarais vartau,
jinai šalia ir mane moko -
„šalia draugų ir aš - juk bus daugiau“

Mano vienatvė kiek kitokia:
palikt namuos jos negaliu.
Mes dvi - liūdėti mes nemokam -
nuo ryto iki ryto vis kartu.