man patinka daug rožių žedų
akmenim grįstos gatvės ir tu
kai naktim ritmą batais vejies
ir tas mažas lašelis vilties
kad sustosi minutei trumpai
ir į langą pažvelgsi aukštai
kur be tavo akių tuštuma
ir naktis ir diena kur liūdna
laikas vėlus žibintas rūke
rožių kvapas pasklido kieme
oro pradeda trūkti staiga
itempta trūksta laiko stiga
du šešėliai po mano langais
keičia įprastus dūžius lėtais
siluetas sustojęs tai tu
užgožta siluetu kitu
gal aš kūriau pasauli tik sau
ir atleisk kad kažką pamiršau
tavo ritmas nakties tyloje
buvo sapnas tik mano lange