Na, svieto pabaiga... Eilėraštyje ,,Išranki nuotaka" gerb. tictac_it kaltina, kad plagijuoju folklorą, o dabar siūlo rašyti kaip Mačerniui? Kartoju eilinį kartą`, kad rašysiu taip, kaip jaučiu aš pati, o klasikų eiles skaitau mielai, bet mėgdžioti neketinu. Labai dėkui už patarimus, tik nesupratau, ko Jūs norite: kad plagijuočiau Mačernį?
pritariu jis/ji bruksnine/is visada paraso kuola ir viskas basta tipo susiparask rasai belenka/ nesamones ar nzn tiesiog pasidaryk interpretacija jog man tai nuvalkiota ir nepatinka ydomu pats kazka yra parases ;)? gero... na eilerastukyje man tikrai per daug tos baltos nes ziema turi atspalviu... ir daug daugiau yvairoves gal butu ydomiau ta kazka kitokio ir izvelgti, o ne tai ka visi ir taip jau zino :) siaip pasvarstymas nes nesu koks rasyko genijus ;) gal sutarkime kad prisesit ir pabandysit parasyti ir apibudinti ziema be baltos spalvos ir seniu besmegeniu bet pvz jusu emocine ziemos israiska ka manote? jei ideja nepatinka viskas gerai... neisizieskite sekmes
2 - sterilus toks eilėraštukas, lengvai vaikiškas - nes labai jau kartojama balta, baltumas ; kepurė eglės, kepurė besmegenio , šerkšnas - klaidžiukė kaip uodegėlė nuo 2009 metų (publikacija žž) :) o kaip atrodo eilės su gilesne emocija galima pasižiūrėti kad ir Mačernio eilėraštyje (jei jau orientuotis į klasikines eiles) :
Snaigės baltos ir žemė balta – Raibsta akys nuo balto dangaus. Tau patinka – širdis nekalta, Snaige virst ir jos ūžesiu gaust.
Tiesias vieškelis baltas tolyn – Žvilgsi snaigės ant medžių šakų. Nebežvelk tu daugiau praeitin, Tegu gęsta tamsa, jau tegu.
Kyla saulė ant balto dangaus – Veržias džiaugsmas iš tavo širdies. Snaigės krinta ir pradeda gaust. Ir baltam spinduly atsišviest.
Atleiskite, gerbiamas komentatoriau, Jums matematika nesiseka? Ar lietuvių kalba? Juk temokate parašyti 1- ir nemokate daugiau nė žodelio. Linkiu tobulėti ne tik kuolų rašyme, bet ir kitose srityse. Kuolus rašyti turi teisę tik tas, kuris pats kažką nusimano.