Lemtinga diena (1)

Kęstas, kaip ir kiekvieną dieną, sėdėjo savo kabinete. Ant stalo jau kokią savaitę gulėjo popieriai, kuriuos jis turėjo atidžiai peržiūrėti. Bet vis atidėdavo tai kitai dienai. Taip turėjo nutikti ir šiandien. Staiga į jo kabinetą įlėkė bendradarbis Antanas.
-Einam pietaut? - paklausė.
-Ne, nenoriu, - atsakė Kęstas. - Kažkaip visai apetito nėra.
-O tai ko čia dabar be nuotaikos toks? - susirūpinęs paklausė Antanas. - Vėl su Egle pykaisi?
-Ai ta Eglė... Su Egle ne. Šiaip kažkoks negerumas ant širdies, - sumurmėjo Kęstas.
-Tipo skauda? Tai vaistinėlėj gi turėtų valerijono būt.
-Neskauda, šiaip kažkokia bloga nuojauta. Galas žino, gal tik šiaip kas. Gerai, varom valgyt, o tai mane čia gyvą užgrauši, - stodamasis pasakė Kęstas.
Vyrai išėjo iš Kęsto kabineto ir nusprendė vietoj lifto rinktis laiptus. Jiems lipant į apačią, pasigirdo kažkoks riksmas.