Besiskusdamas įsipjoviau
ir aprūkusiame veidrodyje
ėmiau kalbėtis
su tavimi
kaip manai kodėl
neužsičiaupia čiaupas
ir vyšnios krenta
ant bakelio
negi ruduo sumišęs
šniokščia savo smarkumu
ir įsuka verpetais
kalendorines
darbo dienas
gyvenimus
rutiną
i r
i š s p j a u n a
į p r a d ž i ą.