Kukū, kukū, besarmatės

Rudeniu nusiprausiau,
O per žiemą gerokai pradžiūsiu
Ir išeisiu į pavasarį
Paklausyt gegučių.

Nežinau, kodėl taip atsitinka,
Bet atrodo —
Iškukuos aukščiausią dalią:

Niekas jau nelaukia, kad sugrįsčiau,
O grįžau.
Motina prie durų slenksčio laukia.
Burną papuošia žodžiu: sūnau...
Tėvas pasisveikinimą taria.
Brolis irgi pokšteli ranka per petį —
Bus prie stalo dar vienu daugiau.
O ir seserys nevedę —
Galima fotografuotis
Kaip kadaise, kaip tada ...

Ak, gegulės,
Ak, skardžiausios,
Po seniausias fotografijas dairausi
Ir nelaukiu,
Ką iš pasakų kukuosit.
— Kukū, kukū, besarmatėas
Ją, tą dalią,
Pats be išmanų žinau.