Jis mirė

Jis mirė žiūrėdamas į baltą akvariumą
mintys krito į dugną
vapėdamos aštriais televizoriniais
dilgčiojimais

Jo antkapis kryžius buvo
stulpas pervertas elektriniais laidais
tai nebūtis erzinančiai žybčiojanti

būdamas gyvas mėgdavo klausytis
paukščių klegėjimo per garsiakalbį
tas veriantis tembras

naktimis kliedėdavo laižydamas pudrą
nuo nuogos meilužės kūno
blizganti geismo sintetika užkalkėdavo
venos iš ekstazės

kalbėdavo nerišliai lyg svaidytųsi
spygliuotu kaktuso žydėjimui
jį prakeikė vienatvei

visiškai nusivaręs nuo kojų
mėgdavo kvėpuot chrizantemų žiedais
už lango pradėdavo lyti

ir tais šlapiais vakarais ropšdavosi
ant daugiaaukščių stogų ir šaukdavo
po to klausydavosi langais grįžtančio aido

beprotiškai mėgo prieblandą
kai šešėliais užsiklodavo žvakės
fosforinis spindėjimas žiemą

o mirė jis
žiūrėdamas
į baltą
akvariumą
...