Dangus

Plaukia debesys it plunksna
Tyru kaip lašas dangumi.
Ten realybė bemat išnyksta,
Kur saulės spinduliai (balti, balti).

Kaip skydas dengia jis pasaulį,
Nors jo pasiekti negali.
Kaip svaja jis neša laimę,
Tačiau nežinai ar ji reali.

Juk žvaigždžių ten milijonas
Ten pasauliai svetimi.
Ten mūsų protėvių kanjonas,
Kur jie išliko atmintį.

Ir kad gaučiau gabalėlį
Tos bekraštės visumos,
Ar turiu kažką aukoti,
Ar tik būti žmogumi?