Mano gyvenimas - kaip dūžtančios stiklo šukės,
Be vaikystės ir svajonių,
Mano lemtis - pakilt ir nukrist.
Nežinau, kodėl aš gyventi nenoriu,
Nes galbūt aš - didžiausias šunsnukis, vienkiemiais paleistas.
Aš baigsiu savo gyvenimą stiklo šukėm,
Persipjausiu venas. Kitaip negaliu pakeisti savo būtį.
Mano gyvenimas - kaip dūžtančios stiklo šukės...