lapkritis

apie rudenį vieną šitą,

kai nuėję  jau aprašyti

jau pražilę prie vartų užtroškę

ar šlapi šlaputėliai kosčioja

apie rudenį – derlių kopūstų

ir jų galvas pripūstas pustonių

juos naktis su diena dalino

vogė lietų ir rovė  liną

o dabar pilnatis apsprendžia

ir į lėkštę įkritusi spengia


būt – nebūt rudens lūpose pranašu

kai nutolstančių metų nepanešu