nei žudos, nei mylisi

2014 11 14

Debesimis nakties šuoliuoju mintimis,
O taip norėtūs pasistiebti, kad plaukus pienės palaižytų;
Primintų, jog esu...
                                Žolė.

Rasos taškelis ant atspindžio skruosto troško,
Kad vėjas parodytų kryptį, į kurią pusę nupuolus užaugti.

Turiu būti tikras, jog grožis gėlių ir asfalto tas pats,
Kai žvelgiu į akis mėnesienai.

Aš viską slėpiau nuo savęs,
Kiekvieną atsineštą rudenio lapą paslėpdavau
Tavo tarpupirščiuos, žeme.
Juos it auksą regiu, ties suklupusiais ryto šešėliais.

Ten už lango baisu.
Jie po peregima antklode, nuogi - nusiplėšė grimą.
Ir staugia… Nesuprasi nei žudos, nei mylisi.

Pasistiebia mažytėm galvutėm lelijos
Atsiremia į pastato pylimus
Ir klausosi kantriai neramaus pianino.