Svajonės

Debesy balzganam išsidraikė rytojus paklydęs,
Aitrią tylą per naktį skalavo lietus.
Pavargau. Ir nutolsiu be geliančio skausmo,
Kai nieko brangaus niekada ne (be) bus. 

Vakarykštė diena – tarsi saujon kartėlis išspjautas,
Susigėrė smėlėtam laike žavesys.
Nekalbėsiu daugiau lyg mėnulis nekaltas, 
Netrukdysiu tiesom – erdvėse pasiklys..

Kasdiena pasiglemš – vis labiau rudenės vakarojant.
Pakely išrikiuoti kartosis vaizdai: 
Įmantriai nemojuos, neprikaišios tuštybių,
Pins iliuziją laikiną, ir tikės amžinai...