NeSeneka NeLiucijui LXXXI /slapto pasiklausimo išklotinė/

===O dabar kalbės gerbiamas Neliucilijus. Prašome, žodis jums.
.
--- Apia ką šian ditirambai, pirštais nerodysime. Nemandagu, juk. Bet visi suprantame, kad visa panegirika dabar tik jam, jo asmeniui, sulaukusiam  nelaukiamo gražaus jubiliejaus. Vis gi, per tiekos metų, žmogus jau kažką neabejotinai nuveikė, nudirbo ir prisidirbo, dėl ko galėtų daugiau ir nebedirbti, nes... Ir kaip tik dabar būtų laikas suvesti daugiamečius rezultatus, duomenis pristatyti į Min Isteriją ir kopijas archyvuoti. Gal Kažkam prireiks Paskutinę Teismo Dieną. O kad neištirptų mūsų apkalbamasis nuo svaiginančių šios dienos jūsų tostų ir liaupsių, tai kalbėsiu ką manau, nes  aš  svaiginamųjų dar nepaveiktas.
Kad ir kaip gerbčiau jubiliatą, negaliu jam nepapriekaištauti už persisunkimą garbės troškimu ir savo nuopelnus vertinančiu beverte štampuota geležėle, krūtinės atlape, kaip yra išmokintas. Nors jis ir  ne Slava vardu, bet  tai nieko nuostabaus, nes gerbiamasis visą savo sąmoningą ir nesąmoningą gyvenimą praleido virusais apkrėstuose kraštuose.  Ir suprantama, jeigu tu nieko nesukūrei, o tik sugriovei ką kiti sukūrė, tai tik „geležėlė“ ir yra tas užmokestis, kuris dar gali paglostyti save mylinčius. Būtent  jis toks ir yra. Ir dabar dar pagal svetimų  carų papročius, verčia visus atsistojus kalbėti, taip `skiepydamas` svetimos nekultūros neigiamybes ir tuo apkrėsdamas kitus` kompiuterius`. Gi nevisi  oratoriais gimę, ne visi, ačiū Dievui. O kalbomis ir pažadais (ne darbais) -kelias į pragarą grįstas. Tada žmonės mėgaujasi savo gražbilystėmis, o darbai stovi vietoje. Nu tik dą gerai, kad jis daba tą darbą dirba tyliai ir „ant savęs maikės  nedrąsko“, norėdamas įrodyti priešingai.
Tačiau „Valdojo pilyje- valdovo ir valia“. Tad nesipriešindamas leidžiuosi traukiamas už liežuvio.
Dar iš vakaro galvojau ką tokio reikėtų ir galėčiau palinkėti gerbiamam ir solinezantui ta jo asmenine  dviguba proga, jeigu?... Pasirodė ne taip paprasta.
Bandžiau `receptų` pasirausti žmonijos atminty, pasiremiant  išmintimi, sukaupta per šimtmečius, tūkstantmečius. Tai kur daugiausia tos išminties? Aišku religijose.  Bet čia kaip ir keliautojui, reikalingas kompasas. O kadangi tas netikėjimas įgavęs tokį mąstą, kad kaip ir stovėjimas ašigalyje, kur kompaso rodyklė sukasi ratu, tenka apsimesti pačiu sau ir kompasu, ir gidu, ir avataru... Nes...
Nes jeigu pasikliautume pavyzdžiui budizmu, tai gerbiamam  jubiliatui reikėtų linkėti nušvitimo, kaip didžiausio ir aukščiausio gėrio ir palaimos, kurio siekia nepasiekia milionai Budos sekėjų.
Bet tas nušvitimas ateis, neabejoju,  kiekvienam savo laiku. Ir šviesos tunelio gale būsime visi nušviesti. Tad, ar etiška būtų linkėti jam -greičiau?
Jeigu paklausytume krišnaitų, tai reikėtų linkėti palaimingos nirvanos.
Bet ar iš principo gerbiamam jubiliatui yra priimtinas  giedojimas „Hare Krišna, hare Rama“, tamtamo barškinimas ir svaigimas marichuanos dūmuose?
Labai suabejočiau, jočiau, jo, čiau.  Aha, net labai.
Tada galėčiau palinkėti krikščioniškai- daužyti sau krūtinę, kartojant- esu kaltas, esu kaltas, nes  dar neprikaltas ir ropoti keliais apie Šiluvą. Bet ar šiam garbingam stoikui, kuriuo  didžiuojasi ne tik visi centurjonai, bet ir liturijonai, turintys jau ne centus, o tik litus ir dar stambiomis kupiūromis, vargu  bau ar jam būtų priimtini vis dar `brangūs vergo pančiai`.
Kokią alternatyvą galėtume rasti?
Paieškokime patarimo Kabaloje, kuri moko gyventi malonumais, dėl malonumų, iš malonumo.
Bet tie nesibaigiantys malonumai, iki išktrypimo,  tai tik `amžinosios atminties` neturinčiųjų užsiėmimas, šėtoniškos pinklės. Argi mes (mūsų sielos) dar nepasimokė iš Pompėjos griuvėsių? Argi jau pamiršome Sodomą ir Gomorą, kad vėl norėtume į ten sugrįžti?  Kas turi tą atmintį, tikrai nenorėtų. O ją turi  tik tie, kurie ten jau buvo. Bet ir tiems nebuvėliams vertėtų žinoti- ar verta kišti ranką į ugnį, kad sužinotum kuom tai baigsis? Tik kvailiai mokosi iš savo klaidų. Protingi-iš svetimų.
Tai kas belieka?
Klausimas vertas Š eks spyro plunksnos...
O gal gi tada reikia kliautis pagonybe ir atsakymo paieškoti pas tuos „netikėlius“ pagonis, kurie išstumti į tikybų verslo užribį?
Pasakysite-pasakos tai...
.
Dabar tai jau taip, bet čia ir radau ko ieškojau.
.
Tad ir mūsų jubilijatui linkiu to, ko sau linkėčiau- ilgo ir laimingo gyvenimo, kaip pasakoje, kuris yra visų nesąmoninga siekiamybė. O,  je...
.
===Tai dideliai dideliausias Ačiui jūsų gal ir gerbiaman prelegentui už kalbėjimą kaip jis galvoja. O kadangi jo kalbėjimas kreivas, kaip ir jo nugarinė, ar papilvė, tai niekaip negalima pykti ant žmogaus, kuris nusipiešė savo autoportretą. Tad siūlyčiau dabar visiems atsistoti ir paploti jam už drąsą būti apsinuoginus jūsų akyvaizdoje.  O, je, kaip jis sako...:)