iš ryto atsikėlus tuščioje galvoje kirba mintis ,kad aš toks ne vienas

oj kokia graži diena
prasidėjo lyg paprasta
nušvito šviesa
kai baigėsi tamsa
ir tušti žodžiai apie tuščia lauką
o auksiniai beržų lapai
plevėsuoja
kaip ir pavėlavę
į eilę ciklų
nenugalimos gamtos
atgims ir numirs
ir naujas vaikas gims
kol kitas senas
cigaretes rūkys
o trečias smaukys
ir susitvarkyk kol nevėlu
kai sutems
pasidarys baugu
nuo visų demonų ir angelų
kuriu pamatyt niekas negali
ir tikėti jais sunku
bet geriau būti
kunigu
nei Paryžiaus ubagu
nuriedėjo kraujo banga
iš didvyrių gabalu
išdžiuvusiu jų beprasmių kovu
ir nugriovė paminklus
žuvusiems jūroje
ir pastatė naujus
žuvusius nuo svetimos rankos
dėl svetimos laimės
kaip ir svetimos moteris
praradusios meilė vyrams
kitų gleby savęs surado
paskandino sąžinę
vis tiek ji nieko verta
tik sąlyga viena
nereikia jaustis kalta
busim savi kai vyks velnių puota
juk ateina diena
kas kart kai
prasisuka planeta