.
Ne aukso ne gintaro
Buvo taurė gyvo švytinčio žiedo
Kraujo girdomą skruostą jo
Lietė lūpos o švendro
Šimtamečiai pūkai suvaikėjusios sielos
Paskutinėj giedroj lankė laimės salas
O pūkuotoj šviesoj vos atvėsti imąs
Prie lūpų taurėj putojo gyvenimas
Kaip ilgėjos
Ant samanų kraujo lašai
Kaip šermukšniai
Ilgėjos kaip gervių giedros
Vėjui nupučiant putą ar pūką
Sutraiškant kanopai
Uogą laukusią pirštų liaunų
Juk nelauki
Ties tamsa po puta
Ties pūkais ant vandens
Atsimerkiant apgirtusio fauno rudens
Argi kovo sulos jo prašai