Ateinantis

Gėlių,
gilių kraitelė –
tiesiog
į nasrus mirčiai
ir lyg tolimon kelionėn
išsirengę
namai, medžiai
gelsvais, melsvais
žiburėliais mirkčioja
ir nieko gero, gražaus
negaliu padaryti
kai laukuose, miškuose
ruduo ir mane
įkalina.

O šiąnakt,
mačiau -
laukai, miškai
ledu, geležimi pavirto
o lietaus vanduo
rausvom,
gelsvom spalvom
nepaklūsta,
o nuo stogų
gilės, lapai laša
kaip dažai nuo teptuko.
Dieną, naktį
laša, varva
lapų kraujas
kaip laiko vynas
nuo aštraus Laiko  virbalo,
ir minga saulė
pastojus
ir mėnulis pastoja
man kelią,
o gilės, gėlės
apmiršta
ir kraitelėj saulė
laikinai apmiršta
ir užsnūsta nerimas
galustalėj
iš kito šono
ir aš gyvenu
tarp žaibų, žiedų –
po baltom
debesų užuolaidom
ir atėjantį pavasarį
užuodžiu.