Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Svoloč Svoloč

Mein Kampf

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Kai Špingleriui pasakė, kad jis važiuos į Vokietiją (buvo bepašokąs ligi lubų, bet sekė gesinanti emocijas sąlyga), jeigu per trumpą laiką pramoks vokiškai (dabar jam terūpėjo, ar šefė nepastebėjo jo staigaus kilstelėjimo nuo kėdės, tiesą sakant, jis ir pats sudvejojo, ar tas kilstelėjimas iš tikrųjų buvo) ir pereis atranką, karjeros perspektyva sušvito naujomis spalvomis.
Daugybę metų persekiojusi monotonija ir vemti verčianti kolegų bendrija nebeatrodė tokia atstumianti. Jis žinojo, kad šefė tą patį pasiūlymą pateiks dar keliems konkurentams, net numanė, kurie tai bus, bet veik neabejojo savo sėkme. Jis visas švytėjo. Kasininkė, kuri iš sanitarinio mazgo grįžo koridoriumi į buhalteriją su arbatiniu, pripildytu vandens, net stabtelėjo iš nuostabos jį tokį pamačiusi. „Bet juk jis negeria, - suraukė kaktą įtemptai galvodama, - tada kas? “ Nulydėjusi žvilgsniu dekoratorių, kuris jos net nepastebėjo, greitai įlėkė į savo darbo zoną, kurioje įtemptai triūsdavo su kitomis finansų sistemos pažibomis: vyriausiąja buhaltere, darbo apskaitos ir užmokesčio specialiste ir tiekimo reikalų sąskaitininke.
- Girdėjote, Špingleris girtas.
Visos taip ir sustingo su savo kavos puodeliais prie lūpų. Pirma atsikvošėjo vyr. buhalterė:
- Taigi jis negeria.
- Negeria, o dabar ėmė ir išgėrė. Jis visas girtas. Net manęs nepamatė. Toks visas laimingas, švytintis. Tai dėl ko manai būtų? Aišku girtas.
- Reiktų komisiją sudaryti... – bandė siūlyti Tiekimas, bet Vyr. ją  pertraukė:
- Nesąmonė. Šiška (reiškia Galva) jį išmes. Palaukim, gal viskas be triukšmo praeis.
- Nepraeis, - papurtė galvą Specialistė, - jau jei Špingleris girtas, tai ir kiti visai nusibaigs. Iš tos laimės. Geriau pasidarykim dar kavos.
Ir toliau triūsė.
O Špingleris pakeliui į namus užėjo į knygyną ir prisipirko vokiškos literatūros ir žodyną. Namuose dar privertė jaunesnįjį sūnų (vyresnėlis neįsileido jo į kambarį) pamokyti gramatikos.
Galų gale ir tas pasakė:
- Tėvai, man reik pamokas ruošti.
Dar vėliau kaip visada grįžo pati.
- Eik eik, tikrai? Tave į Vokietiją? Kurį miestą? Nesakė? Na nesvarbu, vis tiek gerai. Paskui gal pasiliksi, įsitvirtinsi, o tada ir mes pas tave atlėksim. Netrukdykit, vaikai, tėvui reikia mokytis. Tu tik mokykis, tu išmoksi, tu galvotas.
Po trijų dienų į klausimus jis ėmė atsakinėti „ja, oi atleiskit, taip“.
Vienas kolega įsižeidė:
- Kas  ja, blet, tu durnas? Ką su žmonėmis blaivybė padaro!
Ir šiaip visuomet atsiskyręs, jis dar labiau paskendo savo mintyse. Kartais tekdavo jį po kelis kartus garsiai šaukti:
- Špinge, apkurtai. Tave Šiška vėl kviečia. Oi bus tau, kai žmona sužinos, kad į administraciją taką numynei.
Kasa vėl užmatė jį ateinantį, tik šįkart Špingleris pasisveikino:
- Guten Tag!
Kasa nuleido rankas, ir vanduo iš arbatinuko išsiliejo jai ant kojų.
Šiška pasveikino Špinglerį su akivaizdžia pažanga vokiečių kalboje ir paragino dar uoliau mokytis.
- Laiko liko nedaug, be to, konkurentai irgi nesnaudžia, todėl aukštyn galvą.
- Ja wohl, - nukirto Špingleris ir karišku žingsniu perėjo kabinetą, po to koridorių pro vis dar stabo ištiktą Kasą, nesibaigiančia srovele liejančią vandenį iš arbatinuko, ligi pat savo cecho.
Špinglerio atliekamuose darbuose ėmė rastis ornamento detalės, primenančios svastiką, ir apskritai, jo linijos darėsi labiau kampuotos ir griežtos. Vienas kolega pakraipė galvą ir tarstelėjo:
- Kurių velnių tu meteisi į kubizmą?
Su žmona Špingleris kitaip nekalbėjo kaip tik vokiškai. Ji nieko nesuprato, bet labai žavėjosi tuo aštriu skambesiu ir pritariamai šūkčiojo:
- Jo, gerai, dar, dar. Ach kaip gera!
Nors iš tikro jai skaudėdavo, nes Špingleris tai darė su uniforma, kurios sagtys ir diržai skaudžiai įsirėždavo į krūtis, bet vardan Reicho ji buvo pasiryžusi viskam.
Vaikai gi tuo tarpu ėmė vengti tėvo, o kaimynai nustojo sveikintis ir traukdavosi nuo jo lyg nuo Ebolos viruso nešiotojo. Tai nervino Špinglerį ir jis šūktelėdavo pavymui savo priešams:
- Schaise!
Tie dar labiau paspartindavo žingsnį.
Kai atėjo diena išvykti, Špingleris užsispyrė:
- Nein, - pasakė jis Šiškai. – Wo sind meine Konkurente?
- Tu ko, Špingleri, - ėmė trauktis atbula šefė. – Nebuvo jokių konkurentų, džiaukis, tave vieną išrinkom.
- Nein, - pakartojo vokietis. – Hitler kaputt!
Ir nusiplėšęs nuo savęs darbines kelnes basas išėjo iš kabineto. Kasa kaip tik ėjo pro šalį su arbatinuku.
2014-10-04 22:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-01 09:45
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-13 12:53
Lengvai
Smagumo yra, bet sutinku su Gija - iki savarankiško kūrinio netraukia.

4 iš mano varpinės
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-12 05:11
Gija_
Čia atskiras kūrinys? Nes jei savarankiškas, tai nu nežinau, kažko čia nesupratau, reiks išsimiegojus dar perskaityt.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-06 11:36
Aurimaz
Trumpai, bet smagiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-05 08:08
bitele
... va, taip...smagus nutikimas ,toks ...lietuviškas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą